سَيَقُولُونَ ثَلَـٰثَةٌۭ رَّابِعُهُمْ كَلْبُهُمْ وَيَقُولُونَ خَمْسَةٌۭ سَادِسُهُمْ كَلْبُهُمْ رَجْمًۢا بِٱلْغَيْبِ ۖ وَيَقُولُونَ سَبْعَةٌۭ وَثَامِنُهُمْ كَلْبُهُمْ ۚ قُل رَّبِّىٓ أَعْلَمُ بِعِدَّتِهِم مَّا يَعْلَمُهُمْ إِلَّا قَلِيلٌۭ ۗ فَلَا تُمَارِ فِيهِمْ إِلَّا مِرَآءًۭ ظَـٰهِرًۭا وَلَا تَسْتَفْتِ فِيهِم مِّنْهُمْ أَحَدًۭا ٢٢

Jie (ginčydamiesi apie tuos jaunus vyrus) sako: „(Buvo) trys (jaunuoliai), (ir) ketvirtas iš jų (buvo) jų šuo.“ Ir sako (kiti): „(Buvo) penki, (ir) šeštas iš jų (buvo) jų šuo“, tik spėliodami apie tai, kas paslėpta (neturintys patikimų žinių). Ir jie sako (treti): „(Jų buvo) septyni, o aštuntas iš jų (buvo) jų šuo.“ Sakyk (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Mano Viešpats geriau (už jus) žino jų skaičių. (Ir) nepažįsta jų (tų jaunuolių), išskyrus tik keletą (iš žmonių).“ Nesiginčyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) dėl jų (dėl jų skaičiaus), išskyrus aiškų (apie tai, ką Mes tau apreiškiame) ginčą (nesigilink, bet pasakyk jiems tik tai, ką Allahas tau davė per apreiškimą) ir neklausk apie juos (apie olos gyventojus) nė vieno iš jų (iš ginčo dalyvių) (nes to jie nežino).