وَوُضِعَ ٱلْكِتَـٰبُ فَتَرَى ٱلْمُجْرِمِينَ مُشْفِقِينَ مِمَّا فِيهِ وَيَقُولُونَ يَـٰوَيْلَتَنَا مَالِ هَـٰذَا ٱلْكِتَـٰبِ لَا يُغَادِرُ صَغِيرَةًۭ وَلَا كَبِيرَةً إِلَّآ أَحْصَىٰهَا ۚ وَوَجَدُوا۟ مَا عَمِلُوا۟ حَاضِرًۭا ۗ وَلَا يَظْلِمُ رَبُّكَ أَحَدًۭا ٤٩

Ir knyga (kiekvieno poelgių knyga) bus padėta (į jo ranką) (į dešinę ranką – tikinčiųjų Vieninteliu Allahu, o neigiančiųjų Vienintelį Allahą – į kairę ranką), ir tu pamatysi maištininkus, bijančius to, kas joje įrašyta. Ir jie sakys: „Vargas mums! Kas tai per knyga! Ji nepalieka (nepraleidžia) nei mažo (darbo), (ir) nei didelio, neapskaičiavus! Ir jie rado pateiktame viską, ką jie padarė (žemiškame gyvenime). Ir tavo Viešpats niekam nepadarys kankinimų (visiškai) (nesielgs su niekuo neteisingai)!