وَمَا مَنَعَ ٱلنَّاسَ أَن يُؤْمِنُوٓا۟ إِذْ جَآءَهُمُ ٱلْهُدَىٰ وَيَسْتَغْفِرُوا۟ رَبَّهُمْ إِلَّآ أَن تَأْتِيَهُمْ سُنَّةُ ٱلْأَوَّلِينَ أَوْ يَأْتِيَهُمُ ٱلْعَذَابُ قُبُلًۭا ٥٥

Ir niekas netrukdė žmonėms patikėti ir prašyti savo Viešpaties atleidimo, kai jiems atėjo Vedimas (Koranas), išskyrus (išlaukimo), kad jiems ateis buvusiųjų (bendruomenių) pavyzdys (mirties) (dėl kurio jie šaipydamiesi prašė pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) arba bausmė (nuo Allaho) (kurią jie pamatys), kuri juos tiesiai ištiks.