فَلَمَّا بَلَغَا مَجْمَعَ بَيْنِهِمَا نَسِيَا حُوتَهُمَا فَٱتَّخَذَ سَبِيلَهُۥ فِى ٱلْبَحْرِ سَرَبًۭا ٦١

Ir kai jie (du) pasiekė jų (dviejų jūrų) santaką (ir atsisėdo prie olos), tada (paaiškėjo, kad) jie pamiršo apie savo žuvį (kurią Mūsa (Mozė) (taika jam) paėmė maistui) (ir žuvis atgijo, iššoko iš krepšio) ir jį (žuvis) leidosi keliu į jūrą (išplaukė) tarsi per perėjos (vandenyje susiformavusi savotiška arka) (Allahas pasakė Mūsai (Mozei) (taika jam), kad jis susitiks su Hidiru ten, kur dings žuvis, kurią jie pasiims į kelionę, kurią Mūsa (Mozė) (taika jam) ir jo tarnas pamiršo. Kai jie pasiekė šią vietą, Allahas atgaivino žuvį ir ji iššoko iš krepšio ir nuplaukė).