فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَآ أَتَيَآ أَهْلَ قَرْيَةٍ ٱسْتَطْعَمَآ أَهْلَهَا فَأَبَوْا۟ أَن يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارًۭا يُرِيدُ أَن يَنقَضَّ فَأَقَامَهُۥ ۖ قَالَ لَوْ شِئْتَ لَتَّخَذْتَ عَلَيْهِ أَجْرًۭا ٧٧

Ir (Mūsa (Mozė) (taika jam) ir Hidiras) tęsė kelionę, ir atėję pas (vienos) gyvenvietės gyventojus, paprašė iš jų maisto, bet jie atsisakė juos pavaišinti. Ir jie rado (pamatė) ten sieną (tvorą), kuri buvo pasirengusi griūti, ir (Hidiras) ją pataisė. (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė: „Jeigu norėtum, už tai tikrai galėtum paimti atlygį (su kuriuo galėtume nupirkti sau maisto).“