حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ مَغْرِبَ ٱلشَّمْسِ وَجَدَهَا تَغْرُبُ فِى عَيْنٍ حَمِئَةٍۢ وَوَجَدَ عِندَهَا قَوْمًۭا ۗ قُلْنَا يَـٰذَا ٱلْقَرْنَيْنِ إِمَّآ أَن تُعَذِّبَ وَإِمَّآ أَن تَتَّخِذَ فِيهِمْ حُسْنًۭا ٨٦

Ir kai pasiekė saulėlydį (pasiekė žemės vakarus), jis pamatė (jam atrodė), kad ji (saulė) (tarsi) rieda į (karšto) purvo šaltinį (didelį karšto vandens sukaupimą) (tarsi „įeina“ į jūrą. Tokį vaizdą gali stebėti kiekvienas atvykęs į pakrantę. Atrodo, kad saulė leidžiasi. Bet saulė nepalieka dangaus orbitos), ir jis (Zulkarnainas (Dhu-l-Qarnaynas) (taika jam)) rado šalia savęs (didelio karšto vandens sukaupimą) žmonių. Mes pasakėme: „O Zulkarnainai (Dhu-l-Qarnaynai) (taika jam), arba tu nubausi (nužudysi) (juos) (jei jie neįtikės), arba suteiksi jiems gailestingumą (šauksi juos į Tikėjimą ir išmokysi juos tikrojo kelio).“