فَذَرْهُمْ يَخُوضُوا۟ وَيَلْعَبُوا۟ حَتَّىٰ يُلَـٰقُوا۟ يَوْمَهُمُ ٱلَّذِى يُوعَدُونَ ٤٢

(O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) palik gi juos (neigiančius Absoliutinę Tiesą) pasinerti ir pramogauti (šiame pasaulyje), kol jie nesutiks savo dienos (Teismo dienos), kuri yra jiems pažadėta.