ثُمَّ أَرْسَلْنَا رُسُلَنَا تَتْرَا ۖ كُلَّ مَا جَآءَ أُمَّةًۭ رَّسُولُهَا كَذَّبُوهُ ۚ فَأَتْبَعْنَا بَعْضَهُم بَعْضًۭا وَجَعَلْنَـٰهُمْ أَحَادِيثَ ۚ فَبُعْدًۭا لِّقَوْمٍۢ لَّا يُؤْمِنُونَ ٤٤

Tada Mes vieną paskui kitą išsiuntėme (į tas bendruomenes) Savo pasiuntinius. Kiekvieną kartą, kai į (kiekvieną) bendruomenę ateidavo pasiuntinys, jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) jį laikė melu (apkaldindavo melu), ir Mes siųsdavome (į pražūtį) vienus (neigiančius Absoliutinę Tiesą) paskui kitus ir Mes padarėme juos istorija (ugdomosiomis istorijomis) (tiems, kurie gyvens po jų). Ir neigiantieji (Absoliutinę Tiesą) žmonės tegu būna toli (nuo gailestingumo)!