وَٱلَّذِينَ يُؤْتُونَ مَآ ءَاتَوا۟ وَّقُلُوبُهُمْ وَجِلَةٌ أَنَّهُمْ إِلَىٰ رَبِّهِمْ رَٰجِعُونَ ٦٠

ir kurie duoda (duoda privalomą mokestį „zakiat“ (šalpą), išmaldą, …) tai, ką gavo (iš to, ką Allahas jiems suteikė), ir jų širdys dreba, nes jie grįš pas savo Viešpatį (jie bijo, kad jų poelgių nepriims Allahas ir mano, kad šių darbų nepakaks išgelbėti juos nuo bausmės), –