بِسْمِ ٱللَّهِ ٱلرَّحْمَـٰنِ ٱلرَّحِيمِ ١

Allaho, Maloningiausiojo (absoliutinės malonės Turėtojo), Gailestingiausiojo (absoliutinio gailestingumo Turėtojo) ² vardu!

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَتَّخِذُوا۟ عَدُوِّى وَعَدُوَّكُمْ أَوْلِيَآءَ تُلْقُونَ إِلَيْهِم بِٱلْمَوَدَّةِ وَقَدْ كَفَرُوا۟ بِمَا جَآءَكُم مِّنَ ٱلْحَقِّ يُخْرِجُونَ ٱلرَّسُولَ وَإِيَّاكُمْ ۙ أَن تُؤْمِنُوا۟ بِٱللَّهِ رَبِّكُمْ إِن كُنتُمْ خَرَجْتُمْ جِهَـٰدًۭا فِى سَبِيلِى وَٱبْتِغَآءَ مَرْضَاتِى ۚ تُسِرُّونَ إِلَيْهِم بِٱلْمَوَدَّةِ وَأَنَا۠ أَعْلَمُ بِمَآ أَخْفَيْتُمْ وَمَآ أَعْلَنتُمْ ۚ وَمَن يَفْعَلْهُ مِنكُمْ فَقَدْ ضَلَّ سَوَآءَ ٱلسَّبِيلِ ١

(Šis Apreiškimas buvo apreikštas apie pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygį, vardu Khatib bin Abu Balta’a, kuris buvo Badro mūšio dalyvis. Į Mediną jis persikėlė iš Mekos, kur paliko šeimą, sūnų ir turtą. Jis pats nebuvo iš kuraišitų genties. Kai Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) nusprendė vykti į žygį į Meką, jis nusprendė nuslėpti bet kokias naujienas apie tai nuo kuraišitų, kad tai būtų jiems netikėta. Tada Khatib bin Abu Balta’a parašė laišką kuraišitams apie Allaho pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ketinimus ir su šiuo laišku išsiuntė moterį į Meką, kad gautų paramą ir globą iš kuraišitų savo šeimai. Bet Visagalis Allahas apie šį laišką pranešė savo pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), kuris siuntė Ali ir Az-Zubairą į nurodytą vietą, kur jie turės pasivyti tą moterį ir atimti iš jos šį laišką. Pasiviję tą moterį, jie prašė atiduoti jiems šį laišką, bet ji atsisakė. Po to, kai jie pagrasino, kad tokiu atveju bus priversti ją apieškoti, ji atidavė šį laišką. Kai Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) paklausė Khatibo apie šį laišką, jis pasakė, kad tai padarė tik todėl, kad bijojo dėl savo šeimos gyvybės, jei kiltų karas, ir norėjo juos perspėti. Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) pasakė savo draugams, kad Khatibas sakė tiesą. Umaras bin al-Khattabas pasakė: „Leisk man nukirsti galvą šiam veidmainiui.“ Ir Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) jam pasakė: „Tikrai, jis dalyvavo su mumis Badro mūšyje, ir kaip tu žinai, galbūt Allahas jau pažvelgė į Badro mūšio dalyvius ir pasakė jiems: „Daryk, ką nori, tau jau atleista.“) O tie, kurie įtikėjote! Neimkite mano priešo ir jūsų priešo (neigiančių Absoliutinę Tiesą) (sau) šalininkais. Jūs kreipiatės į juos su meile, nors jie neigia Tiesą (neigia Absoliutinę Tiesą), kuri atėjo pas jus. Išvaro jie pasiuntinį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir jus (iš Mekos), už tai, kad jūs tikite Allahu, jūsų Viešpačiu. Jei jūs išėjote, kad kovotumėte Mano Kelyje ir ieškotumėte Mano Malonės (tai neimkite neigiančių Absoliutinę Tiesą sau šalininkais), slapta pranešdami jiems (žinias apie pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) paslaptis) iš meilės (jiems). Aš (Allahas) geriau žinau, ką jūs slėpėte ir ką jūs rodėte. O kas iš jūsų elgiasi taip, tai paklydo nuo Tiesos kelio.

² El- Rahman, (ﺍﻟﺮﺣﻤﻦ) El-Rahim (ﺍﻟﺮﺣﻴﻢ) žodžiuose pavartotas artikelis „El“ reiškia būdvardinio žodžio absoliutumą. Kur’ane (Korane) jis yra vartojamas tik Allaho būdvardžio apibūdinimui, kitiems Dievo kūriniams, taip pat ir pranašams, angelams, apibūdinti jis yra nevartojamas.