يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّبِىُّ إِذَا جَآءَكَ ٱلْمُؤْمِنَـٰتُ يُبَايِعْنَكَ عَلَىٰٓ أَن لَّا يُشْرِكْنَ بِٱللَّهِ شَيْـًۭٔا وَلَا يَسْرِقْنَ وَلَا يَزْنِينَ وَلَا يَقْتُلْنَ أَوْلَـٰدَهُنَّ وَلَا يَأْتِينَ بِبُهْتَـٰنٍۢ يَفْتَرِينَهُۥ بَيْنَ أَيْدِيهِنَّ وَأَرْجُلِهِنَّ وَلَا يَعْصِينَكَ فِى مَعْرُوفٍۢ ۙ فَبَايِعْهُنَّ وَٱسْتَغْفِرْ لَهُنَّ ٱللَّهَ ۖ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٢

O pranaše (Mujammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima))! Jei ateis pas tave tikinčios moterys, prisiekiančios, kad nepriskirs bendrininkų Allahui, nevogs, nesvetimaus, nežudys savo vaikų (iki ir po jų gimimo), nemeluos ties tuo, kas yra tarp jų rankų ir kojų (nepriskiriant tėvu savo vaikui to, kuris nėra jo tėvas), paklus tau (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) geruose darbuose, tai priimk jų priesaikas ir paprašyk Allaho atleidimo. Iš tiesų, Allahas Atleidžiantis (nuodėmes tų, kurie atgailauja), Gailestingiausiasis (jiems)!