مَا زَاغَ ٱلْبَصَرُ وَمَا طَغَىٰ ١٧

Nenukrypo (pranašo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) žvilgsnis ir neperėjo ribų (žiūrėjo tik ten, kur leido žiūrėti Allahas).