مَن كَفَرَ بِٱللَّهِ مِنۢ بَعْدِ إِيمَـٰنِهِۦٓ إِلَّا مَنْ أُكْرِهَ وَقَلْبُهُۥ مُطْمَئِنٌّۢ بِٱلْإِيمَـٰنِ وَلَـٰكِن مَّن شَرَحَ بِٱلْكُفْرِ صَدْرًۭا فَعَلَيْهِمْ غَضَبٌۭ مِّنَ ٱللَّهِ وَلَهُمْ عَذَابٌ عَظِيمٌۭ ١٠٦

Kas po to, kai (pats) įtikėjo, tampa neigiančiu Allahą – išskyrus (tik) tą, kuris buvo priverstas (ištarti neigimo Absoliutinės Tiesos žodžius) ir (tuo metu) jo širdis (buvo) rami tikėjime (sieloje jis buvo kupinas tikėjimo ir įsitikinimo) (jis lieka tikinčiu) – tačiau, kas atveria savo krūtinę neigimui (Absoliutinės Tiesos), ant jų (kurie pasakė neigimo Absoliutinės Tiesos žodžius be prievartos) yra Allaho Pyktis, ir jiems – didžiulė bausmė.