وَلَوْ يُؤَاخِذُ ٱللَّهُ ٱلنَّاسَ بِظُلْمِهِم مَّا تَرَكَ عَلَيْهَا مِن دَآبَّةٍۢ وَلَـٰكِن يُؤَخِّرُهُمْ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّۭى ۖ فَإِذَا جَآءَ أَجَلُهُمْ لَا يَسْتَـْٔخِرُونَ سَاعَةًۭ ۖ وَلَا يَسْتَقْدِمُونَ ٦١

Jei Allahas sugriebtų žmones (neigiančius Absoliutinę Tiesą ir nepaklusnius) už jų nusikaltimus (dėl neigimo Absoliutinės Tiesos ir išsigalvojimų prieš Allahą), tada Jis nepaliktų ant jos (žemės) nė vieno gyvo kūrinio (neigiančio Absoliutinę Tiesą). Tačiau Jis suteikia jiems atokvėpį iki tam tikro laikotarpio (iki ribos, kai baigiasi jų gyvenimas). Ir kai ateis jų laikas (kurį nustatė Allahas), jiems nebus atidėta (nuo laiko) nė valanda (jiems nebus suteiktas papildomas atokvėpis) ir nepaankstinta (prie laiko nė valanda) (tai bus ne anksčiau nustatyto laiko).“