وَضَرَبَ ٱللَّهُ مَثَلًۭا رَّجُلَيْنِ أَحَدُهُمَآ أَبْكَمُ لَا يَقْدِرُ عَلَىٰ شَىْءٍۢ وَهُوَ كَلٌّ عَلَىٰ مَوْلَىٰهُ أَيْنَمَا يُوَجِّههُّ لَا يَأْتِ بِخَيْرٍ ۖ هَلْ يَسْتَوِى هُوَ وَمَن يَأْمُرُ بِٱلْعَدْلِ ۙ وَهُوَ عَلَىٰ صِرَٰطٍۢ مُّسْتَقِيمٍۢ ٧٦

Ir (siekdamas parodyti žmonėms politeistų teigimo nenuoseklumą) Allahas pateikia (kaip) dviejų žmonių pavyzdį: vienas iš jų (dviejų) yra nebylus, (ir tuo pačiu) nieko negali daryti, ir jis (yra) našta savo šeimininkui. Kur jis (savininkas) benusiųstų jį (nebylį), jis negrįžta su gėriu. Ar jis (nebylys) toks pat, kaip tas (žmogus), kuris skatina teisingumą, eidamas Tiesiu Keliu (tai kaip galima palyginti kurčią ir nebylį stabą, kuris nieko nesugeba, su Visagaliu Allahu, Kuris Vienintelis teikia Malonę Savo kūriniams?)?