وَإِذَا رَءَا ٱلَّذِينَ أَشْرَكُوا۟ شُرَكَآءَهُمْ قَالُوا۟ رَبَّنَا هَـٰٓؤُلَآءِ شُرَكَآؤُنَا ٱلَّذِينَ كُنَّا نَدْعُوا۟ مِن دُونِكَ ۖ فَأَلْقَوْا۟ إِلَيْهِمُ ٱلْقَوْلَ إِنَّكُمْ لَكَـٰذِبُونَ ٨٦

Ir kai (Teismo dieną) jie, kurie darė politeizmą, pamatys tuos, kuriuos padarė bendrininkais (melagingas dievybes), sakys: „Viešpatie! Tai yra mūsų bendrininkai (dievybės), kuriuos mes šaukėmės (garbinome), išskyrus Tave.“ Bet jos (dievybės) atmes jų (politeistų) žodį (tardamos): „Iš tiesų, jūs tikrai melagiai!“ (Kadangi mes neįsakėme jums garbinti mūsų kartu su Allahu ir neteigėme, kad esame vertos būti garbinamos.)