وَأَلْقِ عَصَاكَ ۚ فَلَمَّا رَءَاهَا تَهْتَزُّ كَأَنَّهَا جَآنٌّۭ وَلَّىٰ مُدْبِرًۭا وَلَمْ يُعَقِّبْ ۚ يَـٰمُوسَىٰ لَا تَخَفْ إِنِّى لَا يَخَافُ لَدَىَّ ٱلْمُرْسَلُونَ ١٠

Ir numesk (o Mūsa (Mozė) (taika jam)) savo lazdą (kurią laikai savo dešinėje rankoje)! Ir kai jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pamatė, kad (jo lazda) raitosi kaip gyvatė, pasisuko bėgti ir (bet iš baimės) neatsisuko. (Ir jo Viešpats jam tarė:) „O Mūsa (Mozė) (taika jam), nebijok (to, ką matai), nes tie, kurie yra siunčiami (pranašai ir pasiuntiniai), nebijo Manęs.