فَتَبَسَّمَ ضَاحِكًۭا مِّن قَوْلِهَا وَقَالَ رَبِّ أَوْزِعْنِىٓ أَنْ أَشْكُرَ نِعْمَتَكَ ٱلَّتِىٓ أَنْعَمْتَ عَلَىَّ وَعَلَىٰ وَٰلِدَىَّ وَأَنْ أَعْمَلَ صَـٰلِحًۭا تَرْضَىٰهُ وَأَدْخِلْنِى بِرَحْمَتِكَ فِى عِبَادِكَ ٱلصَّـٰلِحِينَ ١٩

(Ir pranašas Suleimanas (Saliamonas) (taika jam)) nusišypsojo, juokdamasis iš jos žodžių (kadangi jis juos suprato, ir jam tapo nuostabu, kad skruzdėlė įspėja skruzdėles) ir (jis, suprasdamas jam suteiktą didžiulę Allaho Malonę) pasakė (atsigręždamas į Allahą su malda): „Viešpatie, įkvėpk (į mano sielą) man (nuolankumą) dėkingumą (Tau) už Tavo Malonę (Tu suteikei iš Savo Malonės man suprasti gyvūnų kalbą ir suprasti dalykus, davei daug daugiau gebėjimų), kurią parodei man ir mano abiem tėvams; ir (padaryk mane tokį), kad aš (visada) daryčiau teisingus darbus, kurie Tau patinka (kuriuos Tu padarei leistinais), ir Savo Malone įvesk (padaryk) mane (į Tavo Rojaus Malonę) tarp Tavo teisiųjų vergų!“