وَإِنِّى مُرْسِلَةٌ إِلَيْهِم بِهَدِيَّةٍۢ فَنَاظِرَةٌۢ بِمَ يَرْجِعُ ٱلْمُرْسَلُونَ ٣٥

Ir aš, iš tiesų, nusiųsiu jiems (Suleimanui (Saliamonui) (taika jam) ir jo žmonėms) dovaną ir pažiūrėsiu, su kuo grįš pasiuntiniai (ambasadoriai).“