قَالَ ٱلَّذِى عِندَهُۥ عِلْمٌۭ مِّنَ ٱلْكِتَـٰبِ أَنَا۠ ءَاتِيكَ بِهِۦ قَبْلَ أَن يَرْتَدَّ إِلَيْكَ طَرْفُكَ ۚ فَلَمَّا رَءَاهُ مُسْتَقِرًّا عِندَهُۥ قَالَ هَـٰذَا مِن فَضْلِ رَبِّى لِيَبْلُوَنِىٓ ءَأَشْكُرُ أَمْ أَكْفُرُ ۖ وَمَن شَكَرَ فَإِنَّمَا يَشْكُرُ لِنَفْسِهِۦ ۖ وَمَن كَفَرَ فَإِنَّ رَبِّى غَنِىٌّۭ كَرِيمٌۭ ٤٠

Tas, kuris turėjo žinių iš Knygos, pasakė: „Aš atnešiu tau jį (jos sostą), iki kol tavo žvilgsnis nesugrįš pas tave (akies mirksniu)“ (Ir pranašas Suleimanas (Saliamonas) (taika jam) leido jam tai padaryti, ir jis kreipėsi su malda į Allahą). Kai jis (pranašas Suleimanas (Saliamonas) (taika jam)) pamatė jį (sostą) pastatytą šalia jo, jis pasakė: „Tai nuo mano Viešpaties Malonės, kad mane išbandytų – ar aš dėkosiu (Jam), ar būsiu nedėkingas. Ir kas dėkoja (Allahui) (už Jo teikiamas Malones), iš tikrųjų, jis dėkoja dėl savęs, o kas parodo nedėkingumą (Allahui), tada tikrai mano Viešpats yra Turtingiausiasis (tam, kad kam nors turėtų poreikį), (ir) Dosniausiasis.“