قِيلَ لَهَا ٱدْخُلِى ٱلصَّرْحَ ۖ فَلَمَّا رَأَتْهُ حَسِبَتْهُ لُجَّةًۭ وَكَشَفَتْ عَن سَاقَيْهَا ۚ قَالَ إِنَّهُۥ صَرْحٌۭ مُّمَرَّدٌۭ مِّن قَوَارِيرَ ۗ قَالَتْ رَبِّ إِنِّى ظَلَمْتُ نَفْسِى وَأَسْلَمْتُ مَعَ سُلَيْمَـٰنَ لِلَّهِ رَبِّ ٱلْعَـٰلَمِينَ ٤٤

Jai buvo pasakyta: „Įeik į rūmus (pranašas Suleimanas (Saliamonas) (taika jam) tuo norėjo parodyti savo galios pranašumą prieš jos jėgą.)! Pamačiusi jas (grindis), ji supainiojo jas su vandens bedugne (grindys priešais rūmus buvo stiklinės, po kuriomis tekėjo vanduo) ir ji apnuogino kojas (pasiraitojo suknelę vaikščiojimui vandeniu). (Pranašas Suleimanas (Saliamonas)) pasakė (jai): „Galų gale, tai lygūs rūmai, pagaminti iš krištolo (o ne iš vandens).“ Ji (suprato Suleimano (Saliamono) galios didybę ir) pasakė: „Viešpatie! Iš tiesų, aš padariau sau kankinimą (įgyvendindama politeizmą) ir (dabar) su Suleimanu (Saliamonu) (sekdama juo) atsidaviau Allahui, pasaulių Viešpačiui!“