وَلْيَسْتَعْفِفِ ٱلَّذِينَ لَا يَجِدُونَ نِكَاحًا حَتَّىٰ يُغْنِيَهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ ۗ وَٱلَّذِينَ يَبْتَغُونَ ٱلْكِتَـٰبَ مِمَّا مَلَكَتْ أَيْمَـٰنُكُمْ فَكَاتِبُوهُمْ إِنْ عَلِمْتُمْ فِيهِمْ خَيْرًۭا ۖ وَءَاتُوهُم مِّن مَّالِ ٱللَّهِ ٱلَّذِىٓ ءَاتَىٰكُمْ ۚ وَلَا تُكْرِهُوا۟ فَتَيَـٰتِكُمْ عَلَى ٱلْبِغَآءِ إِنْ أَرَدْنَ تَحَصُّنًۭا لِّتَبْتَغُوا۟ عَرَضَ ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا ۚ وَمَن يُكْرِههُّنَّ فَإِنَّ ٱللَّهَ مِنۢ بَعْدِ إِكْرَٰهِهِنَّ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٣٣

Ir tegul susilaiko (nuo svetimavimo ir uždrausto) (parodydami kantrybę ir pasninkaudami) tie, kurie neranda (galimybės) santuokos, kol Allahas juos praturtins Savo Malone (kol nesuteiks jiems tokios galimybės). Ir tie, kurie nori užrašo (apie laisvę) (susiderėti dėl atleidimo iš vergijos už tam tikrą sumą), iš tų, kuriuos užvaldo jūsų dešinės rankos (iš jūsų vergų vyrų ir vergų moterių), sudarykite su jais (sutartį dėl paleidimo į laisvę), jei žinote, kad juose yra gėrio (apdairumo, sugebėjimo užsidirbti ir tvirto tikėjimo), ir atiduokite (o vergų savininkai) jiems (savo vergams, kurie trokšta laisvės) iš Allaho turto, ką Jis jums davė (padėkite jiems duodami kokį nors turtą iš savo „zakiat“ (privalomo mokesčio) (šalpos) arba nurašykite dalį arba visą sutarties sumą). Ir trokšdami atsitikimų (pasaulietiškų gėrybių gavimo) neverskite jų (savo vergių) ištvirkauti (svetimauti su kitais) (norėdami užsidirbti sau turto), jei jos (jūsų vergės) nori skaistybės (nenori būti paleistuvės). Ir kas verčia jas (verges) (svetimauti), tada, iš tiesų, Allahas, net privertus jas (verges), yra Atlaidus (vergėms), Gailestingiausiasis (joms) (ir nuodėmė bus užskaityta tam, kuris jas privertė)!