أَلَمْ تَرَ أَنَّ ٱللَّهَ يُزْجِى سَحَابًۭا ثُمَّ يُؤَلِّفُ بَيْنَهُۥ ثُمَّ يَجْعَلُهُۥ رُكَامًۭا فَتَرَى ٱلْوَدْقَ يَخْرُجُ مِنْ خِلَـٰلِهِۦ وَيُنَزِّلُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مِن جِبَالٍۢ فِيهَا مِنۢ بَرَدٍۢ فَيُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ وَيَصْرِفُهُۥ عَن مَّن يَشَآءُ ۖ يَكَادُ سَنَا بَرْقِهِۦ يَذْهَبُ بِٱلْأَبْصَـٰرِ ٤٣

Argi nematei (nežinai) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kad (tik) Allahas (Savo Galia) varo debesis (kur nori), tada sujungia juos, tada paverčia juos (debesų) krūva. Ir tu matai iš tarpų (debesų) išlendančius lietaus lašus. Ir Jis nuleidžia iš dangaus, iš (kaip) kalnų (debesų), kuriuose slypi kruša, ir smogia ja, ką nori, ir nukreipia nuo jos, ką nori. Jo žaibo spindesys yra pasirengęs nunešti (atimti) regėjimą (tų, kurie į jį žiūri).