إِنَّمَا كَانَ قَوْلَ ٱلْمُؤْمِنِينَ إِذَا دُعُوٓا۟ إِلَى ٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ لِيَحْكُمَ بَيْنَهُمْ أَن يَقُولُوا۟ سَمِعْنَا وَأَطَعْنَا ۚ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُفْلِحُونَ ٥١

Nes tikinčiųjų kalba, kai jie yra kviečiami pas Allahą ir Jo pasiuntinį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (spręsti pagal Allaho Knygą ir Jo pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) sunną), kad jis (Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) spręstų (teisėjautų) tarp jų, yra jų pasakymas: „Mes išgirdome ir paklūstame!“ Ir tokie (bus) tie, kurie išsigelbės (šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime).