وَأَقْسَمُوا۟ بِٱللَّهِ جَهْدَ أَيْمَـٰنِهِمْ لَئِنْ أَمَرْتَهُمْ لَيَخْرُجُنَّ ۖ قُل لَّا تُقْسِمُوا۟ ۖ طَاعَةٌۭ مَّعْرُوفَةٌ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ خَبِيرٌۢ بِمَا تَعْمَلُونَ ٥٣

Ir jie (veidmainiai) prisiekė Allahu (Vardu) – tvirčiausia iš jų priesaikų – kad jei tu (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) jiems įsakysi, jie tikrai iškeliaus (į karinę kampaniją). Sakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Neprisiekinėkite (melagingai)! Jūsų paklusnumas žinomas (žinoma, kad tai jūsų paklusnumas tik žodžiais)! Iš tiesų, Allahas yra Žinantis, ką jūs darote (ir Jis jums už tai atlygins)!“