إِنَّمَا ٱلْمُؤْمِنُونَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ بِٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ وَإِذَا كَانُوا۟ مَعَهُۥ عَلَىٰٓ أَمْرٍۢ جَامِعٍۢ لَّمْ يَذْهَبُوا۟ حَتَّىٰ يَسْتَـْٔذِنُوهُ ۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَسْتَـْٔذِنُونَكَ أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ ۚ فَإِذَا ٱسْتَـْٔذَنُوكَ لِبَعْضِ شَأْنِهِمْ فَأْذَن لِّمَن شِئْتَ مِنْهُمْ وَٱسْتَغْفِرْ لَهُمُ ٱللَّهَ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٦٢

(Tikrieji) tikintys yra tik tie, kurie įtikėjo Allahu ir Jo pasiuntiniu (Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir kai jie yra su juo (su Allaho pasiuntiniu Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) dėl bendro reikalo, jie neišeina, kol neprašo jo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) leidimo. Iš tiesų, tie, kurie prašo tavęs (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) leidimo, yra tie, kurie (tikrai) įtikėjo Allahu ir Jo pasiuntiniu (Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir kai jie prašo tavo (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) leidimo atlikti kokį nors savo reikalą, tada duok leidimą bet kuriam iš jų, kuriam panorėsi, ir paprašyk Allaho jiems atleidimo. Iš tiesų, Allahas yra Atlaidus (tiems, kurie kreipiasi į Jį atgailaudami), (ir) Gailestingiausiasis (jiems)!