وَإِذَا مَسَّ ٱلنَّاسَ ضُرٌّۭ دَعَوْا۟ رَبَّهُم مُّنِيبِينَ إِلَيْهِ ثُمَّ إِذَآ أَذَاقَهُم مِّنْهُ رَحْمَةً إِذَا فَرِيقٌۭ مِّنْهُم بِرَبِّهِمْ يُشْرِكُونَ ٣٣

Ir kai žmones ištinka nelaimė (juos ištinka sunkumai ar išbandymai), jie šaukiasi savo Viešpaties (prašydami pagalbos), kreipiasi (tik) į Jį (nustodami garbinti bet ką, išskyrus Allahą). Tada, kai Jis leidžia paragauti Malonės iš Savęs (pašalina juos ištikusią nelaimę ir dovanoja palaiminimus), – štai (tuomet vėl) viena jų dalis prikuria savo Viešpačiui bendrininkus (vėl grįžta į politeizmą),