فَقَالَ إِنِّى سَقِيمٌۭ ٨٩
ir pasakė: „Tikrai, aš labai sergu!“4
4 Tačiau tai nebuvo melas, tai buvo išsisukinėjančios kalbos religijos vardu, kaip teigiama hadise: „Išvengiančios kalbos (užuominos) atsikratymas nuo melo! Iš tiesų, Ibrahimo (Abraomo (taika jam)) širdį slėgė tai, kad jo žmonės garbino kitus stabus nei Allahą. Ibn Abi Hatimas praneša, kad Hasanas al-Basri pasakė: „Kai Ibrahimo (Abraomo (taika jam)) žmonės nuvyko į šventę, jie paklausė jo, ar jis nori vykti su jais, bet jis atsigulė ant nugaros ir pasakė: ﴾ ﺇِﻧِّﻰ ﺳَﻘِﻴﻢٌ ﴿ „Aš sergu“, nukreipdamas žvilgsnį į dangų. Kai jie išėjo, jis nuėjo prie jų stabų ir juos sunaikino.“