يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ كُونُوٓا۟ أَنصَارَ ٱللَّهِ كَمَا قَالَ عِيسَى ٱبْنُ مَرْيَمَ لِلْحَوَارِيِّـۧنَ مَنْ أَنصَارِىٓ إِلَى ٱللَّهِ ۖ قَالَ ٱلْحَوَارِيُّونَ نَحْنُ أَنصَارُ ٱللَّهِ ۖ فَـَٔامَنَت طَّآئِفَةٌۭ مِّنۢ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ وَكَفَرَت طَّآئِفَةٌۭ ۖ فَأَيَّدْنَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ عَلَىٰ عَدُوِّهِمْ فَأَصْبَحُوا۟ ظَـٰهِرِينَ ١٤

O tie, kurie įtikėjo! Būkite Allaho pagalbininkais (Tikėjime ir palaikydami pasiuntinį (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Isa (Jėzus) (taika jam), Marjamos (Marijos) sūnus, pasakė apaštalams: „Kas bus mano padėjėjai Allaho Kelyje?“ Ir pasakė apaštalai: „Mes – Allaho padėjėjai.“ Ir įtikėjo viena Izraelio (Jakūbo (taika jam) palikuonių) vaikų dalis, ir tapo netikinti kita. Ir palaikėme Mes tuos, kurie įtikėjo (kurie manė, kad Isa (Jėzus) (taika jam) – Allaho vergas), ir jie (tikintieji) tapo laimėtojais.