وَإِذْ قَالَ عِيسَى ٱبْنُ مَرْيَمَ يَـٰبَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ إِنِّى رَسُولُ ٱللَّهِ إِلَيْكُم مُّصَدِّقًۭا لِّمَا بَيْنَ يَدَىَّ مِنَ ٱلتَّوْرَىٰةِ وَمُبَشِّرًۢا بِرَسُولٍۢ يَأْتِى مِنۢ بَعْدِى ٱسْمُهُۥٓ أَحْمَدُ ۖ فَلَمَّا جَآءَهُم بِٱلْبَيِّنَـٰتِ قَالُوا۟ هَـٰذَا سِحْرٌۭ مُّبِينٌۭ ٦

Ir (atmink) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) kaip sakė (pranašas) Isa (Jėzus (taika jam)), Marjamos (Marijos) sūnus: „O Izraelio (Jakūbo (taika jam) palikuoniai) vaikai! Iš tiesų, aš (siųstas) jums Allaho pasiuntinys, patvirtinantis tiesą to, kas iki manęs (buvo apreikšta) Taurate (Toroje), ir nešantis gerą žinią apie pasiuntinį, kuris ateis po manęs, vardas kurio Ahmad (pranešama apie pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) atėjimą).“ Kai jis (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) atėjo su aiškiais ženklais, jie pasakė: „Tai (su kuo jis atėjo) aiškūs burtai!“