وَلَوْ تَرَىٰٓ إِذِ ٱلْمُجْرِمُونَ نَاكِسُوا۟ رُءُوسِهِمْ عِندَ رَبِّهِمْ رَبَّنَآ أَبْصَرْنَا وَسَمِعْنَا فَٱرْجِعْنَا نَعْمَلْ صَـٰلِحًا إِنَّا مُوقِنُونَ ١٢

Ir jei tu (o žmogau) pamatytum, kaip maištininkai (neigiantys Absoliutinę Tiesą) lenkia galvas (iš gėdos) prieš savo Viešpatį (sakydami): „Viešpatie mūsų, mes matėme (savo blogus darbus) ir girdėjome (ir sužinojome iš Tavęs, kad pasiuntiniai šaukė į Tiesą) (todėl mes atgailaujame ir prašome Tavęs) sugrąžink mus (grąžink mus į žemišką gyvenimą), (kad) (galėtume) gerų darbų darymui (vykdyti Tavo Žodį)! (Galų gale) tikrai, (dabar) esame įsitikinę (visu tuo, ką neigėme savo žemiškajame gyvenime).“