وَتِلْكَ نِعْمَةٌۭ تَمُنُّهَا عَلَىَّ أَنْ عَبَّدتَّ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ٢٢

Ir tai malonė, kuria tu (Firaunai (Faraonai)) man priekaištauji (kad jūs rūpinotės manimi, kai buvau mažas), yra todėl, kad tu (pats) pavergei Izraelio (Jakūbo (Jokūbo (taika jam)) palikuonis) vaikus (ir nužudei jų kūdikius) (todėl mano mama buvo priversta mesti mane su lopšiu į upę)“.