إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَعَمِلُوا۟ ٱلصَّـٰلِحَـٰتِ وَذَكَرُوا۟ ٱللَّهَ كَثِيرًۭا وَٱنتَصَرُوا۟ مِنۢ بَعْدِ مَا ظُلِمُوا۟ ۗ وَسَيَعْلَمُ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓا۟ أَىَّ مُنقَلَبٍۢ يَنقَلِبُونَ ٢٢٧

Išskyrus tuos (poetus), kurie įtikėjo ir darė teisingus darbus, daug prisiminė Allahą ir gynė (savo eilėraščiais) po to, kai buvo daromas kėsinimas (į tikrą Tikėjimą ir į pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir netrukus tie, kurie darė kankinimus (neigiantys Absoliutinę Tiesą, kurie kuria melą prieš Koraną ir tyčiojasi iš pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), greitai sužinos, kur jie grįš!