وَمَا تَفَرَّقُوٓا۟ إِلَّا مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلْعِلْمُ بَغْيًۢا بَيْنَهُمْ ۚ وَلَوْلَا كَلِمَةٌۭ سَبَقَتْ مِن رَّبِّكَ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّۭى لَّقُضِىَ بَيْنَهُمْ ۚ وَإِنَّ ٱلَّذِينَ أُورِثُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ مِنۢ بَعْدِهِمْ لَفِى شَكٍّۢ مِّنْهُ مُرِيبٍۢ ١٤

Ir išsiskyrė jie (politeistai) tik po to, kai atėjo pas juos žinojimas (nuo Allaho) dėl šlykštaus pavydo. O jei ne Žodis, kuris buvo anksčiau nuo tavo Viešpaties (pažadas atitolinti bausmę) – tam tikram laikui (iki Teismo Dienos), tai būtinai (jau šiame pasaulyje) būtų nuspręsta tarp jų (Jis būtų nubaudęs neigiančius Absoliutinę Tiesą). Ir, iš tiesų, tie, kurie paveldėjo Knygą (Torą ir Evangeliją) po jų – jie vienareikšmiškai jaučia jai kylantį nerimą abejonę (Visagalis Allahas paaiškina priežastis, kodėl žmonės nesutarė ir išsiskyrė Tikėjimo klausimu, nors Jis nurodė visiems laikytis tik iš Jo kilusio Tikėjimo. Jie pasiskirstė tarpusavyje po to, kai sužinojo, kad atsiskyrimas nuo Tikrojo Tikėjimo yra apgaulė. Bet jie vis tiek išsiskyrė: arba iš pikto pavydo, arba dėl valdžios troškimo žmonėms, arba dėl savo išdidumo ir ar dėl aklos meilės ten, kur yra jų žmonės. Kiekviena tokia šalis eina savo keliu ir kviečia į jį kitus, tuo pačiu bardama kitą tikėjimą. Ir jei Allahas nebūtų pažadėjęs, kad jiems bus suteiktas atidėjimas atsiskaitymui ir atlygis iki Teismo dienos, Jis būtų juos nubaudęs jau šiame pasaulyje. Tie, kurie paveldėjo Torą ir Evangeliją iš savo pirmtakų, abejoja savo turimomis Knygomis, nes netikėjo jomis su tikru tikėjimu. Jie tiesiog seka savo pirmtakus be jokių argumentų ar įrodymų, ir tai taip pat yra juos kamuojančių abejonių ir sumaišties priežastis.).