أَسْكِنُوهُنَّ مِنْ حَيْثُ سَكَنتُم مِّن وُجْدِكُمْ وَلَا تُضَآرُّوهُنَّ لِتُضَيِّقُوا۟ عَلَيْهِنَّ ۚ وَإِن كُنَّ أُو۟لَـٰتِ حَمْلٍۢ فَأَنفِقُوا۟ عَلَيْهِنَّ حَتَّىٰ يَضَعْنَ حَمْلَهُنَّ ۚ فَإِنْ أَرْضَعْنَ لَكُمْ فَـَٔاتُوهُنَّ أُجُورَهُنَّ ۖ وَأْتَمِرُوا۟ بَيْنَكُم بِمَعْرُوفٍۢ ۖ وَإِن تَعَاسَرْتُمْ فَسَتُرْضِعُ لَهُۥٓ أُخْرَىٰ ٦

(Moteris, su kuriomis skiriatės) apgyvendinkite jas ten, kur jūs patys apsigyvenote pagal savo galimybes ir nedarykite joms žalos, varžydami jas (neverskite palikti namus skyrybų laikotarpiu). O jei jos bus nėščios, tai išlaikykite jas, kol jos išsivaduos iš naštos (pagimdys). O jei jos maitina (krūtimi) jums (jūsų vaiką), tai mokėkite joms atlygį ir pasitarkite (apie mokėjimą) tarpusavyje geruoju (mokėjimas turi būti racionalus). O jei jums sunku (ir negalite susitarti), tai (vaiką) maitins (tėvui) kita (žindyvė).