لِيُنفِقْ ذُو سَعَةٍۢ مِّن سَعَتِهِۦ ۖ وَمَن قُدِرَ عَلَيْهِ رِزْقُهُۥ فَلْيُنفِقْ مِمَّآ ءَاتَىٰهُ ٱللَّهُ ۚ لَا يُكَلِّفُ ٱللَّهُ نَفْسًا إِلَّا مَآ ءَاتَىٰهَا ۚ سَيَجْعَلُ ٱللَّهُ بَعْدَ عُسْرٍۢ يُسْرًۭا ٧

Kas turi pajamas (išlaikyti buvusias žmonas, kurios maitina jų vaikus), tegul išleidžia pagal savo galimybes. O tas, kurio dalis ribota (neturtingas), tegul išleidžia iš to, ką jam davė Allahas (pagal savo galimybes). Allahas neapkrauna sielos daugiau nei Jis jai dovanojo (Allahas neįpareigoja žmogaus išleisti savo išlaikytiniams daugiau nei Jis jam suteikė). Po sunkumo Allahas sukuria palengvėjimą.