وَكَذَٰلِكَ مَآ أَرْسَلْنَا مِن قَبْلِكَ فِى قَرْيَةٍۢ مِّن نَّذِيرٍ إِلَّا قَالَ مُتْرَفُوهَآ إِنَّا وَجَدْنَآ ءَابَآءَنَا عَلَىٰٓ أُمَّةٍۢ وَإِنَّا عَلَىٰٓ ءَاثَـٰرِهِم مُّقْتَدُونَ ٢٣

Taip pat (nebuvo taip, kad) siųstume Mes iki tavęs (pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) į (kurią nors) gyvenvietę (kokį nors) įspėtoją (kuris įspėdavo apie bausmę Allaho už Absoliutinės Tiesos neigimą), kad nesakytų jos gyventojai, gyvenantys prabangiai (paskendę pasitenkinime ir linksmybėse): „Iš tiesų, mes aptikome mūsų tėvus (protėvius) šitame kelyje (kažkokiame tikėjime) ir mes sekame paskui juos (paskui jų tikėjimą).“