ٱللَّهُ نَزَّلَ أَحْسَنَ ٱلْحَدِيثِ كِتَـٰبًۭا مُّتَشَـٰبِهًۭا مَّثَانِىَ تَقْشَعِرُّ مِنْهُ جُلُودُ ٱلَّذِينَ يَخْشَوْنَ رَبَّهُمْ ثُمَّ تَلِينُ جُلُودُهُمْ وَقُلُوبُهُمْ إِلَىٰ ذِكْرِ ٱللَّهِ ۚ ذَٰلِكَ هُدَى ٱللَّهِ يَهْدِى بِهِۦ مَن يَشَآءُ ۚ وَمَن يُضْلِلِ ٱللَّهُ فَمَا لَهُۥ مِنْ هَادٍ ٢٣

Allahas apreiškė gražiausius žodžius (Koraną) kaip Knygą, „miutešebbih“ (su daugybe reikšmių) (jie turi panašių reikšmių ir įvairių interpretacijų.), poromis (pamokanti, nurodanti priešingas sąvokas). Oda šiurpsta tų, kurie bijo savo Viešpaties. Tada jų oda ir širdys suminkštėja (jose apsigyvena paklusnumas ir nuoširdumas) Allaho atminimui (ir dėl pastangų suprasti Koraną). Tai (toks poveikis nuo Korano skaitymo) yra nuo Allaho, su kuriuo Jis veda, ką nori. O ką Allahas siunčia į paklydimą (palieka be Savo Pagalbos) (nes nusisuka nuo Korano), tam jau nebeįmanoma rasti vedlio.