وَلَئِن سَأَلْتَهُم مَّنْ خَلَقَ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضَ لَيَقُولُنَّ ٱللَّهُ ۚ قُلْ أَفَرَءَيْتُم مَّا تَدْعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ إِنْ أَرَادَنِىَ ٱللَّهُ بِضُرٍّ هَلْ هُنَّ كَـٰشِفَـٰتُ ضُرِّهِۦٓ أَوْ أَرَادَنِى بِرَحْمَةٍ هَلْ هُنَّ مُمْسِكَـٰتُ رَحْمَتِهِۦ ۚ قُلْ حَسْبِىَ ٱللَّهُ ۖ عَلَيْهِ يَتَوَكَّلُ ٱلْمُتَوَكِّلُونَ ٣٨

Ir jei tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) paklausi jų (šių politeistų): „Kas sukūrė dangus ir žemę? – jie tikrai pasakys: „Allahas“. Pasakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (jiems): „Ar pagalvojote apie tuos, kuriuos šaukiatės (maldaudami), išskyrus Allahą (apie jūsų dievybes) – jei Allahas norės man (bet kaip) pakenkti, ar jie išgelbės (mane) nuo Jo žalos? Arba jei Jis norės man (bet kokios) Malonės, ar jie sulaikys (tą) Jo Malonę (Jie, žinoma, sakys: „Ne, mūsų dievybės negali to padaryti.“)? Pasakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (jiems): „Man užtenka (vieno) Allaho, Kuriuo pasitiki tie, kurie pasitikėjo (tikintieji) (kai nori, kad jiems būtų duota kažkokio gėrio, arba nuo jų buvo nutolinta žala)!“