ٱللَّهُ يَتَوَفَّى ٱلْأَنفُسَ حِينَ مَوْتِهَا وَٱلَّتِى لَمْ تَمُتْ فِى مَنَامِهَا ۖ فَيُمْسِكُ ٱلَّتِى قَضَىٰ عَلَيْهَا ٱلْمَوْتَ وَيُرْسِلُ ٱلْأُخْرَىٰٓ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّى ۚ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَـَٔايَـٰتٍۢ لِّقَوْمٍۢ يَتَفَكَّرُونَ ٤٢

Allahas priima (paima) sielas (Savo vergų) jų mirties momentu (kai baigiasi jų gyvenimo trukmė žemėje) (ir tai vadinama didžiąja mirtimi). O tą (sielą), kuri (dar) nemiršta, (Jis) paima sapne (Miego metu siela taip pat palieka kūną – tai vadinama mažesne mirtimi). Ir Jis išlaiko (miego metu) tą (sielą), dėl kurios (Savo Išmintimi) nulėmė mirtį (neleidžia jai sugrįžti į kūną) ir siunčia (grąžina) (į kūną) kitą (sielą) (dėl kurios Jis nusprendė pratęsti laiką žemėje) iki tam tikro laikotarpio (iki jo gyvenimo laikotarpio pabaigos). Iš tiesų, tai (kad Allahas paima mirusio ir miegančio sielas), tikrai yra Apreiškimai (akivaizdūs pavyzdžiai ir įrodymai) susimąsčiusiems žmonėms!