فَإِذَا مَسَّ ٱلْإِنسَـٰنَ ضُرٌّۭ دَعَانَا ثُمَّ إِذَا خَوَّلْنَـٰهُ نِعْمَةًۭ مِّنَّا قَالَ إِنَّمَآ أُوتِيتُهُۥ عَلَىٰ عِلْمٍۭ ۚ بَلْ هِىَ فِتْنَةٌۭ وَلَـٰكِنَّ أَكْثَرَهُمْ لَا يَعْلَمُونَ ٤٩

Ir kai bėda paliečia (ištinka) žmogų, jis šaukiasi (meldžiasi) į Mus (prašo pagalbos). Tada, kai Mes suteikiame jam Malonę iš Mūsų (pašaliname jį ištikusią problemą ir dovanojame palaiminimus), jis sako: „Tai man duota dėl mano žinių (kad aš pats įveikiau tą problemą).“ O ne, nes tai yra (didelis) išbandymas (kuriame atskleidžiamas, kuris iš Jo vergų yra dėkingas, o kuris – neištikimas) (išbandymas per išdidumą), tačiau dauguma jų (dėl savo Absoliutinės Tiesos neigimo) to nežino (todėl tai priima kaip Allaho dovaną, o ne išbandymą)!