Šventas Koranas

Menu

﴾ 1 ﴿

بِسْمِ اللّٰهِ الرَّحْمٰنِ الرَّحِيْمِ

Allaho Maloningiausiojo (Absoliutinės Malonės Turėtojo), Gailestingiausiojo (Absoliutinio Gailestingumo Turėtojo) 2 vardu!

الٓمٓ

Elif. Laaaam. Miiiim. 3 4

2 El- Rahman, (ﺍﻟﺮﺣﻤﻦ) El-Rahim (ﺍﻟﺮﺣﻴﻢ) žodžiuose panaudotas artikelis El reiškia būdvardinio žodžio absoliutumą. Korane jis yra naudojamos tik Allaho būdvardžio apibūdinimui, kitiems Dievo kūriniams jis nevartojamas. Taip pat ir pranašų, angelų apibūdinimuose jis yra nevartojamas.

3 Korane 29 dalių pradžioje yra „Huruf-u Mukattaa“ raidžių jungtis. Kai ant raidės yra „MED“ ženklas (prailginimo ženklas – ࣤ ~), reikia raidę tarti prailginat keturiais „Elif“ garsais, kai nėra ženklo, raidė skaitoma tik tariant jos pavadinimą.

4 Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik Allahas, žino jų reikšmę.

﴾ 2 ﴿

ذَٰلِكَ ٱلْكِتَـٰبُ لَا رَيْبَ ۛ فِيهِ ۛ هُدًۭى لِّلْمُتَّقِينَ

Ši Knyga (Koranas) ,dėl kurios nėra abejonės, yra (Absoliutinės) Tiesos vedimas (tiems, kurie yra) „muttakyn“ (dievobaimingi tikintieji, kurie stengiasi elgtis taip, kad netaptų tais, kuriems Allahas taikys Bausmę).

﴾ 3 ﴿

ٱلَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِٱلْغَيْبِ وَيُقِيمُونَ ٱلصَّلَوٰةَ وَمِمَّا رَزَقْنَـٰهُمْ يُنفِقُونَ

Tikintiems tuo, kas paslėpta (tiems, kurie priima Allaho egzistavimą ir tiki tuo, ką Jis pranešė) ir kurie atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą) ir duoda „zakiat“ (privalomą mokestį) iš to, ką Mes davėme jiems išlaikyti, ir išleidžia (Allaho nurodytu būdu).

﴾ 4 ﴿

وَٱلَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِمَآ أُنزِلَ إِلَيْكَ وَمَآ أُنزِلَ مِن قَبْلِكَ وَبِٱلْـَٔاخِرَةِ هُمْ يُوقِنُونَ ٤

Ir kurie tiki tuo, kas buvo apreikšta tau (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir tuo, kas buvo apreikšta iki tavęs (Tauratu (Tora) ir Indžyliu (Evangelija) ir t. t.), ir neabejotinai tiki „ahira“ (tuo, kas bus po mirties šiame pasaulyje; Teismo Diena, Rojaus ir Pragaro egzistavimu). 

﴾ 5 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ عَلَىٰ هُدًۭى مِّن رَّبِّهِمْ ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُفْلِحُونَ

Tokie yra Viešpaties nurodyto (Absoliutinės Tiesos) vedime, jie yra tie, kurie pasiekė laimę (kaip šiame pasaulyje, taip ir tame, kuris bus po šio gyvenimo).

﴾ 6 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ سَوَآءٌ عَلَيْهِمْ ءَأَنذَرْتَهُمْ أَمْ لَمْ تُنذِرْهُمْ لَا يُؤْمِنُونَ ٦

Iš tiesų, tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (netikinčiais), neabejotinai, jiems tas pats, ar tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) įspėji juos ar neįspėji jų, – jie netaps tikinčiais.

﴾ 7 ﴿

خَتَمَ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمْ وَعَلَىٰ سَمْعِهِمْ ۖ وَعَلَىٰٓ أَبْصَـٰرِهِمْ غِشَـٰوَةٌۭ ۖ وَلَهُمْ عَذَابٌ عَظِيمٌۭ ٧

Allahas užantspaudavo jų širdis ir jų klausą (už tai, kad jie nusisuko nuo Tiesos, kai ji tapo jiems aiški). Ir ant jų akių (nuleistas) uždangalas. Ir jiems didžiulė kančia (Pragaras).

﴾ 8 ﴿

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَقُولُ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَبِٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَمَا هُم بِمُؤْمِنِينَ ٨

Ir tarp žmonių yra tokių, kurie sako: „Mes įtikėjome į Allahą ir „ahirą“ (tuo, kas bus po mirties šiame pasaulyje; Teismo Diena, Rojaus ir Pragaro egzistavimu)“, nors, iš tiesų, jie yra neigiantieji (Absoliučią Tiesą) (netikintieji).

﴾ 9 ﴿

يُخَـٰدِعُونَ ٱللَّهَ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَمَا يَخْدَعُونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمْ وَمَا يَشْعُرُونَ ٩

Jie (tikėjimo dviveidžiai) bando apgauti Allahą ir tikinčiuosius, bet apgauna tik patys save, nors to ir nesuvokia! 

﴾ 10 ﴿

فِى قُلُوبِهِم مَّرَضٌۭ فَزَادَهُمُ ٱللَّهُ مَرَضًۭا ۖ وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۢ بِمَا كَانُوا۟ يَكْذِبُونَ ١٠

Jų širdyse (sielose) yra liga (abejojimas). Allahas jų ligą dar daugiau padidino. Už tai, kad jie meluoja, jų laukia didžiulė kančia.

﴾ 11 ﴿

وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ لَا تُفْسِدُوا۟ فِى ٱلْأَرْضِ قَالُوٓا۟ إِنَّمَا نَحْنُ مُصْلِحُونَ ١١

Ir kai jiems yra sakoma: „Nedarykite netvarkos (neigimo Absoliutinės Tiesos) žemėje.“ Jie sako: „Ar mes darome? Mes tik taisytojai!“

﴾ 12 ﴿

أَلَآ إِنَّهُمْ هُمُ ٱلْمُفْسِدُونَ وَلَـٰكِن لَّا يَشْعُرُونَ

Gerai, žinokite! Iš tiesų, jie (tikėjimo dviveidžiai) – tie, kurie daro netvarką, nors to jie ir nesuvokia!

﴾ 13 ﴿

وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ ءَامِنُوا۟ كَمَآ ءَامَنَ ٱلنَّاسُ قَالُوٓا۟ أَنُؤْمِنُ كَمَآ ءَامَنَ ٱلسُّفَهَآءُ ۗ أَلَآ إِنَّهُمْ هُمُ ٱلسُّفَهَآءُ وَلَـٰكِن لَّا يَعْلَمُونَ ١٣

O kai jiems (tikėjimo dviveidžiams) sakoma: „Įtikėkite kaip žmonės (kaip Allaho pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai) įtikėjo!“, jie sako: „Argi mes įtikėsime, kaip kvailiai įtikėjo?“ Iš tiesų, kvailiai – jie, nors to ir nesuvokia!

﴾ 14 ﴿

وَإِذَا لَقُوا۟ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ قَالُوٓا۟ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَوْا۟ إِلَىٰ شَيَـٰطِينِهِمْ قَالُوٓا۟ إِنَّا مَعَكُمْ إِنَّمَا نَحْنُ مُسْتَهْزِءُونَ ١٤

Ir kai jie (tikėjimo dviveidžiai) sutinka tikinčiuosius, jie sako: „Mes įtikėjome!“. Bet kai jie lieka vieni su savo šėtonais, jie sako: „Tikrai mes esame su jumis, mes tik šaipomės iš jų.“

﴾ 15 ﴿

ٱللَّهُ يَسْتَهْزِئُ بِهِمْ وَيَمُدُّهُمْ فِى طُغْيَـٰنِهِمْ يَعْمَهُونَ ١٥

(Tai) Allahas pasityčios iš jų pasiuntęs jiems pažeminimą ir pratęs jiems jų aklą klaidžiojimą savo nuodėmėje (paklydime ir abejojime).

﴾ 16 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ ٱشْتَرَوُا۟ ٱلضَّلَـٰلَةَ بِٱلْهُدَىٰ فَمَا رَبِحَت تِّجَـٰرَتُهُمْ وَمَا كَانُوا۟ مُهْتَدِينَ ١٦

Tai yra tie (tikėjimo dviveidžiai), kurie nusipirko kliedesį vietoj (Absoliutinės Tiesos) (vietoj Tikėjimo) vedimo, jų verslas nepelningas (nes jie nieko neįgijo) ir jie nebuvo tarp žmonių, kurie ėjo Tiesiu (Absoliutinės Tiesos) keliu.

﴾ 17 ﴿

مَثَلُهُمْ كَمَثَلِ ٱلَّذِى ٱسْتَوْقَدَ نَارًۭا فَلَمَّآ أَضَآءَتْ مَا حَوْلَهُۥ ذَهَبَ ٱللَّهُ بِنُورِهِمْ وَتَرَكَهُمْ فِى ظُلُمَـٰتٍۢ لَّا يُبْصِرُونَ ١٧

(tikėjimo dviveidžių) padėtis yra panaši į tų, kurie (naktį) užkūrė ugnį (kad matytų kelią). Tuomet, kai apšvietė viską aplink, Allahas iškart atėmė jų (akių) šviesą (regėjimą) ir paliko juos tamsoje taip, kad jie negalėtų matyti (kur eiti) (Allahas tikėjimo dviveidžius palieka be Savo Pagalbos).

﴾ 18 ﴿

صُمٌّۢ بُكْمٌ عُمْىٌۭ فَهُمْ لَا يَرْجِعُونَ ١٨

(Šie tikėjimo dviveidžiai) kurti (kad girdėtų tiesą), akli (kad matytų teisingo / tikro kelio šviesą) ir nebylūs (kad sakytų tiesą), jie negrįš (negali grįžti) (į Absoliutinės Tiesos kelią) (į Tikėjimą).

﴾ 19 ﴿

أَوْ كَصَيِّبٍۢ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ فِيهِ ظُلُمَـٰتٌۭ وَرَعْدٌۭ وَبَرْقٌۭ يَجْعَلُونَ أَصَـٰبِعَهُمْ فِىٓ ءَاذَانِهِم مِّنَ ٱلصَّوَٰعِقِ حَذَرَ ٱلْمَوْتِ ۚ وَٱللَّهُ مُحِيطٌۢ بِٱلْكَـٰفِرِينَ ١٩

Arba (jų (kitų tikėjimo dviveidžių dalies) (padėtis yra panaši į tų) kai papuola po lietaus debesimi, kuriame tamsuma, griaustinis ir žaibas. Bijodami mirties, jie nuo perkūno trenksmo spraudžia savo pirštais ausis (jausdami baimę). Bet Allahas neigiančiuosius (Absoliutinę Tiesą) visiškai aprėpia.

﴾ 20 ﴿

يَكَادُ ٱلْبَرْقُ يَخْطَفُ أَبْصَـٰرَهُمْ ۖ كُلَّمَآ أَضَآءَ لَهُم مَّشَوْا۟ فِيهِ وَإِذَآ أَظْلَمَ عَلَيْهِمْ قَامُوا۟ ۚ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ لَذَهَبَ بِسَمْعِهِمْ وَأَبْصَـٰرِهِمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ٢٠

Tas žaibas beveik apakina jų akis (šviesą) (jie vos neapanka nuo jo spindesio). Kai tamsuma dingsta, jie eina į prieš juos atsirandančią šviesą, o kai juos apgaubia tamsa, jie stovi nejudėdami. Jeigu Allahas norėtų, Jis atimtų iš jų gebėjimą girdėti ir matyti. Iš tiesų, Allahas Visagalis.

﴾ 21 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ ٱعْبُدُوا۟ رَبَّكُمُ ٱلَّذِى خَلَقَكُمْ وَٱلَّذِينَ مِن قَبْلِكُمْ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ ٢١

O žmonės! Būkite vergais (visada ir visur stenkitės vykdyti Allaho nurodymus) jūsų Viešpačio (Allaho), Kuris sukūrė jus ir gyvenusius iki jūsų, gal pasisaugosite (Allaho bausmės)!

﴾ 22 ﴿

ٱلَّذِى جَعَلَ لَكُمُ ٱلْأَرْضَ فِرَٰشًۭا وَٱلسَّمَآءَ بِنَآءًۭ وَأَنزَلَ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءًۭ فَأَخْرَجَ بِهِۦ مِنَ ٱلثَّمَرَٰتِ رِزْقًۭا لَّكُمْ ۖ فَلَا تَجْعَلُوا۟ لِلَّهِ أَندَادًۭا وَأَنتُمْ تَعْلَمُونَ ٢٢

(Garbinkite Tą) Kuris padarė žemę jums guoliu (kad gyvenimas jums būtų lengvesnis) ir dangų – baldakimu, ir nuleido vandenį iš dangaus ir taip išvedė vaisius jums aprūpinti. Turėdami žinias (kad tik Jis yra Kūrėjas ir tik Jis yra vertas garbinimo), nepriskirkite lygių Allahui.

﴾ 23 ﴿

وَإِن كُنتُمْ فِى رَيْبٍۢ مِّمَّا نَزَّلْنَا عَلَىٰ عَبْدِنَا فَأْتُوا۟ بِسُورَةٍۢ مِّن مِّثْلِهِۦ وَٱدْعُوا۟ شُهَدَآءَكُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ٢٣

Ir jeigu jūs abejojate tuo, ką Mes Esame apreiškę (Koranu) Mūsų vergui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), tada atneškite panašią surą (Korano dalį) ir šaukitės (pagalbos) savo liudytojų (tų, kurie, jūsų manymu, yra dievai), išskyrus Allahą,  jeigu jūs esate teisūs.

﴾ 24 ﴿

فَإِن لَّمْ تَفْعَلُوا۟ وَلَن تَفْعَلُوا۟ فَٱتَّقُوا۟ ٱلنَّارَ ٱلَّتِى وَقُودُهَا ٱلنَّاسُ وَٱلْحِجَارَةُ ۖ أُعِدَّتْ لِلْكَـٰفِرِينَ ٢٤

Bet jei jūs to nepadarysite, o jūs niekada nesugebėsite to padaryti!, tada bijokite Ugnies (Pragaro), paruoštos neigiantiesiems (Absoliutinę Tiesą) (netikintiesiems), kurios kuras yra žmonės ir akmenys.

﴾ 25 ﴿

وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَعَمِلُوا۟ ٱلصَّـٰلِحَـٰتِ أَنَّ لَهُمْ جَنَّـٰتٍۢ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ ۖ كُلَّمَا رُزِقُوا۟ مِنْهَا مِن ثَمَرَةٍۢ رِّزْقًۭا ۙ قَالُوا۟ هَـٰذَا ٱلَّذِى رُزِقْنَا مِن قَبْلُ ۖ وَأُتُوا۟ بِهِۦ مُتَشَـٰبِهًۭا ۖ وَلَهُمْ فِيهَآ أَزْوَٰجٌۭ مُّطَهَّرَةٌۭ ۖ وَهُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٢٥

Ir nustebink (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) gera žinia tuos, kurie įtikėjo ir daro teisingus darbus, kad (Amžinajame gyvenime) jų laukia Sodai (Rojaus), po kuriais upės teka. Kaskart, kai jie (Rojaus gyventojai) bus pamaitinti vaisiais iš ten (iš Sodų), jie sakys: „Tai yra tai, kas mums buvo duota prieš tai (čia Rojuje).“ Ir jiems bus duoti panašūs dalykai (t. y. tokios pačios formos, bet kitokio skonio). Ir jie sutiks ten skaisčius (iš kurių neišeina nieko nešvaraus, nei melo, nei nuodėmių, nei nepaklusnumo) savo sutuoktinius ir jie taip pat bus ten visada (jie nenumirs ir neišeis iš ten).

﴾ 26 ﴿

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَسْتَحْىِۦٓ أَن يَضْرِبَ مَثَلًۭا مَّا بَعُوضَةًۭ فَمَا فَوْقَهَا ۚ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ فَيَعْلَمُونَ أَنَّهُ ٱلْحَقُّ مِن رَّبِّهِمْ ۖ وَأَمَّا ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ فَيَقُولُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَـٰذَا مَثَلًۭا ۘ يُضِلُّ بِهِۦ كَثِيرًۭا وَيَهْدِى بِهِۦ كَثِيرًۭا ۚ وَمَا يُضِلُّ بِهِۦٓ إِلَّا ٱلْفَـٰسِقِينَ ٢٦

Iš tiesų, Allahas nesigėdija pateikti palyginimo net su uodu ar kažkuo, kas yra didesnis už jį (už uodą). Kas dėl tų, kurie įtikėjo, tai jie žino, kad tai (pavyzdys) yra, be abejonės, jų Viešpaties (Absoliutinė) Tiesa. Bet tie, kurie yra neigiantieji (Absoliutinę Tiesą) (netikintieji), sako: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo palyginimu?“ Allahas daugelį taip atves į abejojimą ir daugelį atves į kelią (Teisingą kelią). Taip atves į abejojimą tik tuos, kurie tyčia nenori paklusti Allahui (fasyk) (kurie Jam nepaklūsta).

﴾ 27 ﴿

ٱلَّذِينَ يَنقُضُونَ عَهْدَ ٱللَّهِ مِنۢ بَعْدِ مِيثَـٰقِهِۦ وَيَقْطَعُونَ مَآ أَمَرَ ٱللَّهُ بِهِۦٓ أَن يُوصَلَ وَيُفْسِدُونَ فِى ٱلْأَرْضِ ۚ أُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْخَـٰسِرُونَ ٢٧

Tai tie, kurie pažeidžia įžadą Allahui (įsipareigojimą) (kurį Jis paėmė iš jų, kad jie turi pripažinti dievu tik Jį ir paklusti tik Jam)), po to, kai jie susitarė ir prisiekė, ir nutraukia tai, ką Allahas nurodė sujungti (tikėjimą ir giminystės ryšius), ir žemėje daro nesantaiką, tai tokie yra iš prarastųjų (šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime).

﴾ 28 ﴿

كَيْفَ تَكْفُرُونَ بِٱللَّهِ وَكُنتُمْ أَمْوَٰتًۭا فَأَحْيَـٰكُمْ ۖ ثُمَّ يُمِيتُكُمْ ثُمَّ يُحْيِيكُمْ ثُمَّ إِلَيْهِ تُرْجَعُونَ ٢٨

Kaip jūs (daugdieviai) galite neigti Allahą, kai Jis suteikė jums gyvenimą (atvedė į šį pasaulį) tuo metu, kai jūs buvote mirę (iki šio gyvenimo), tuomet Jis suteiks jums mirtį (jūsų kūnas bus kape, o sielą nuneš angelai), tada vėl prikels (Teismo Dieną) ir tuomet jūs būsite sugrąžinti pas Jį.

﴾ 29 ﴿

هُوَ ٱلَّذِى خَلَقَ لَكُم مَّا فِى ٱلْأَرْضِ جَمِيعًۭا ثُمَّ ٱسْتَوَىٰٓ إِلَى ٱلسَّمَآءِ فَسَوَّىٰهُنَّ سَبْعَ سَمَـٰوَٰتٍۢ ۚ وَهُوَ بِكُلِّ شَىْءٍ عَلِيمٌۭ ٢٩

Jis (Allahas) yra Tas, Kuris sukūrė jums viską, kas yra žemėje (visą gėrį, kuriuo jūs naudojatės). Tada Jis nusikreipė link dangaus (pradėjo išdėstyti dangų) ir padarė jas (padanges) septyniomis padangėmis. Jis yra viską Žinantis!

﴾ 30 ﴿

وَإِذْ قَالَ رَبُّكَ لِلْمَلَـٰٓئِكَةِ إِنِّى جَاعِلٌۭ فِى ٱلْأَرْضِ خَلِيفَةًۭ ۖ قَالُوٓا۟ أَتَجْعَلُ فِيهَا مَن يُفْسِدُ فِيهَا وَيَسْفِكُ ٱلدِّمَآءَ وَنَحْنُ نُسَبِّحُ بِحَمْدِكَ وَنُقَدِّسُ لَكَ ۖ قَالَ إِنِّىٓ أَعْلَمُ مَا لَا تَعْلَمُونَ ٣٠

Ir (prisiminkite), kai jūsų Viešpats pasakė angelams: „Tikrai Aš žemėje sukursiu savo vietininką (žmogų)“. Jie (angelai) tarė: „(O mūsų Viešpatie, kokia išmintis yra to) Ar Tu sukursi ten tuos, kurie (kai kurie jų) ten darys piktadarybes ir lies kraują (darys neteisybę ir tironiją), tuo metu, kai mes (paklusnūs Tau) garbindami ir dėkodami šloviname Tave.“ Jis pasakė: „Aš žinau tai (išmintį, kodėl Aš sukuriu žmones), ko jūs nežinote.“

﴾ 31 ﴿

وَعَلَّمَ ءَادَمَ ٱلْأَسْمَآءَ كُلَّهَا ثُمَّ عَرَضَهُمْ عَلَى ٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ فَقَالَ أَنۢبِـُٔونِى بِأَسْمَآءِ هَـٰٓؤُلَآءِ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ٣١

Ir Jis (kad parodytų Adamo (Adomo) (taika jam) pranašumą prieš angelus) išmokė Adamą (Adomą) (taika jam) visų (kūrinių) pavadinimų, po to Jis parodė juos (kūrinius) angelams ir pasakė: „Na gi pasakykite Man jų (šių daiktų) vardus, jei esate įsitikinę savo tiesa.“

﴾ 32 ﴿

قَالُوا۟ سُبْحَـٰنَكَ لَا عِلْمَ لَنَآ إِلَّا مَا عَلَّمْتَنَآ ۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلْعَلِيمُ ٱلْحَكِيمُ ٣٢

Jie (angelai) tarė: „Tu esi Nepriekaištingiausiasis, mes neturime žinių, išskyrus tai, ko Tu mus išmokei. Iš tiesų, Tu – Visa Žinantis, Visa Išmintingiausiasis!“

﴾ 33 ﴿

قَالَ يَـٰٓـَٔادَمُ أَنۢبِئْهُم بِأَسْمَآئِهِمْ ۖ فَلَمَّآ أَنۢبَأَهُم بِأَسْمَآئِهِمْ قَالَ أَلَمْ أَقُل لَّكُمْ إِنِّىٓ أَعْلَمُ غَيْبَ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ وَأَعْلَمُ مَا تُبْدُونَ وَمَا كُنتُمْ تَكْتُمُونَ ٣٣

Jis (Allahas) tarė: „Adamai (Adomai) (taika jam), pasakyk jiems (angelams) (kūrinių) pavadinimus (kurių angelai nežino)!“. Ir kai jis pasakė jiems jų pavadinimus (ir kai pasirodė Adamo (taika jam) pranašumas), Jis tarė: „Argi Aš nesakiau jums (angelams), kad Aš žinau viską, kas yra paslėpta (gaib) danguose ir žemėje ir Aš žinau viską, ką jūs atskleidžiate (aiškius žodžius ir veiksmus) ir viską, ką jūs slepiate (jūsų mintis)?“

﴾ 34 ﴿

وَإِذْ قُلْنَا لِلْمَلَـٰٓئِكَةِ ٱسْجُدُوا۟ لِـَٔادَمَ فَسَجَدُوٓا۟ إِلَّآ إِبْلِيسَ أَبَىٰ وَٱسْتَكْبَرَ وَكَانَ مِنَ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٣٤

Ir (atminkite), kai Mes tarėme angelams: „Pulkite kniūbsčiomis priešais Adamą (Adomą) (taika jam) (tuo parodydami jam pagarbą ir pranašumą).“ Ir jie (angelai) puolė kniūbsčiomis, užvaldytas išdidumo Iblisas (šėtonas) atsisakė (dėl pavydo), ir buvo tarp neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) (netikinčiųjų).

﴾ 35 ﴿

وَقُلْنَا يَـٰٓـَٔادَمُ ٱسْكُنْ أَنتَ وَزَوْجُكَ ٱلْجَنَّةَ وَكُلَا مِنْهَا رَغَدًا حَيْثُ شِئْتُمَا وَلَا تَقْرَبَا هَـٰذِهِ ٱلشَّجَرَةَ فَتَكُونَا مِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٣٥

Ir Mes tarėme: „O Adamai (Adomai) (taika jam), gyvenk tu ir tavo sutuoktinė (Hava) (Ieva) Rojuje ir maitinkitės ten (Rojaus vaisiais) pasimėgaudami, kur tik panorėsite, bet (tik) nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite kankintojais (Zalimūn) (nepaklusnūs Allahui).“

﴾ 36 ﴿

فَأَزَلَّهُمَا ٱلشَّيْطَـٰنُ عَنْهَا فَأَخْرَجَهُمَا مِمَّا كَانَا فِيهِ ۖ وَقُلْنَا ٱهْبِطُوا۟ بَعْضُكُمْ لِبَعْضٍ عَدُوٌّۭ ۖ وَلَكُمْ فِى ٱلْأَرْضِ مُسْتَقَرٌّۭ وَمَتَـٰعٌ إِلَىٰ حِينٍۢ ٣٦

Tada šaitan (šėtonas) tapo priežastimi juos suklupti (įteigė jiems suvalgyti nuo šio medžio), juos abu (Allahas) išvedė (tapo išvijimo priežastimi) iš ten (Rojaus), kur jie buvo. Mes tarėme (Adamui (Adomui) (taika jam), Havai (Ievai) ir Iblisui): „Nusileiskite jūs (ant žemės), susipriešinę tarpusavy! Ir likite žemėje iki tam tikro laiko (Teismo Dienos), ten jūsų išgyvenimo priemonių ir sprendimo vieta.“

﴾ 37 ﴿

فَتَلَقَّىٰٓ ءَادَمُ مِن رَّبِّهِۦ كَلِمَـٰتٍۢ فَتَابَ عَلَيْهِ ۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ ٣٧

Tuomet Adamas (Adomas) (taika jam) gavo iš savo Viešpaties Žodžius (kad jais kreiptųsi su atgaila į Allahą ir paprašytų Jo atleidimo). 5 Ir Jis atleido jam (priėmė jo atgailą). Iš tiesų, Jis – Priimantis atgailą, Gailestingiausiasis! (Allahas atleido Adamui (Adomui) (taika jam) už šį nusidėjimą, todėl negali būti traktavimo, kad visi kiti žmonės patraukti atsakomybėn už Adamą (Adomą) (taika jam), arba jei ne būtu šios nuodėmes mes gyventumėme Rojuje.)

5 Šie žodžiai paminėti Korano 7 dalyje, 23 Apreiškime: „O mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save! Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes be abejonės būsime pralaimėtojais.“

﴾ 38 ﴿

قُلْنَا ٱهْبِطُوا۟ مِنْهَا جَمِيعًۭا ۖ فَإِمَّا يَأْتِيَنَّكُم مِّنِّى هُدًۭى فَمَن تَبِعَ هُدَاىَ فَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ٣٨

Mes (Allahas) pasakėme: „Išeikite (į žemę) visi iš šios vietos (Rojaus) ir, kai ateis (Absoliutinės Tiesos) vedimas jums (jūsų palikuonims) iš Manęs ir kurie seks Mano (Absoliutinės Tiesos) vedimu, nebus jiems baimės ir jie nesielvartaus.

﴾ 39 ﴿

وَٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَكَذَّبُوا۟ بِـَٔايَـٰتِنَآ أُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٣٩

Bet tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (netikintieji), atmetė Tikėjimą ir neigia Mūsų Apreiškimus, taps gyventojais Pragaro ugnies, kurioje bus visada (amžinai).

﴾ 40 ﴿

يَـٰبَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ٱذْكُرُوا۟ نِعْمَتِىَ ٱلَّتِىٓ أَنْعَمْتُ عَلَيْكُمْ وَأَوْفُوا۟ بِعَهْدِىٓ أُوفِ بِعَهْدِكُمْ وَإِيَّـٰىَ فَٱرْهَبُونِ ٤٠

O Izraelio (taika jam) vaikai (Jakūbo (taika jam) palikuoniai)! Prisiminkite Mano Malonę jums, kurią suteikiau jums, ir vykdykite Mano Sandorio (su jumis) savo įsipareigojimus tam, kad Aš vykdyčiau Savo įsipareigojimus (su Manimi), ir nebijokite nieko, tik Manęs.

﴾ 41 ﴿

وَءَامِنُوا۟ بِمَآ أَنزَلْتُ مُصَدِّقًۭا لِّمَا مَعَكُمْ وَلَا تَكُونُوٓا۟ أَوَّلَ كَافِرٍۭ بِهِۦ ۖ وَلَا تَشْتَرُوا۟ بِـَٔايَـٰتِى ثَمَنًۭا قَلِيلًۭا وَإِيَّـٰىَ فَٱتَّقُونِ ٤١

Ir (Jakūbo (taika jam) palikuoniai) tikėkite tuo, ką Aš apreiškiau jums (Koranu), patvirtinančiu tai, kas yra su jumis (Tauratą (Torą). Ir nebūkite pirmieji iš tų, kurie neigia jį (Koraną), ir nemainykite Mano Apreiškimų už mažą kainą 6 (nekeiskite Mano Žodžių į praeinančius žemiškus gėrius), ir bijokitės Manęs Vienintelio.

6 Nekeiskite šio pasaulio laikinų iliuzijų į tikrą amžiną gyvenimą.

﴾ 42 ﴿

وَلَا تَلْبِسُوا۟ ٱلْحَقَّ بِٱلْبَـٰطِلِ وَتَكْتُمُوا۟ ٱلْحَقَّ وَأَنتُمْ تَعْلَمُونَ ٤٢

Ir neapvilkite (absoliutinės) Tiesos (kurią Aš jums išaiškinau) melu (kurį jūs susigalvojote) ir neneikite (absoliutinės) tiesos, kai ją žinote (kad Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra Allaho pasiuntinys ir jis apibūdintas jūsų raštuose – Taurate (Toroje)) 7.

7 Prieš gimstant pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) Judėjai sakė arabams, kad jau greit ateis pranašas ir jo padedami jie taps nugalėtojais.

﴾ 43 ﴿

وَأَقِيمُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتُوا۟ ٱلزَّكَوٰةَ وَٱرْكَعُوا۟ مَعَ ٱلرَّٰكِعِينَ ٤٣

(Būkite paklusnūs Allahui) Ir atlikite „saliat“ (privalomą paros maldą) ir duokite privalomą „zakiat“ (šalpą) ir lenkitės nuolankiai (darykite „riukiu“) Allahui, kartu su tais, kurie lenkiasi.

﴾ 44 ﴿

أَتَأْمُرُونَ ٱلنَّاسَ بِٱلْبِرِّ وَتَنسَوْنَ أَنفُسَكُمْ وَأَنتُمْ تَتْلُونَ ٱلْكِتَـٰبَ ۚ أَفَلَا تَعْقِلُونَ ٤٤

Jūs reikalaujate iš žmonių dievobaimingumo ir teisumo, bet patys pamirštate apie save, tuomet, kai patys skaitote Knygą (Tauratą (Torą)). Nejaugi jūs neateisite į protą?

﴾ 45 ﴿

وَٱسْتَعِينُوا۟ بِٱلصَّبْرِ وَٱلصَّلَوٰةِ ۚ وَإِنَّهَا لَكَبِيرَةٌ إِلَّا عَلَى ٱلْخَـٰشِعِينَ ٤٥

Prašykite (Allaho) pagalbos (jūsų darbuose) per kantrybę ir„saliat“ (privalomą paros maldą) 8, be abejonės, tai yra didelė našta (visiems) tiems, išskyrus tik tuos, kurie yra nuolankūs (Allahui).

8 Kai mes (tie, kurie įtikėjo) norime išgirsti Allaho žodžius, mes skaitome Šventąjį Koraną, o kai mes norime kažką pasakyti Allahui, mes atliekame „saliat“ (privalomą paros maldą).

﴾ 46 ﴿

ٱلَّذِينَ يَظُنُّونَ أَنَّهُم مُّلَـٰقُوا۟ رَبِّهِمْ وَأَنَّهُمْ إِلَيْهِ رَٰجِعُونَ ٤٦

(Tokie yra vieni iš tų) kurie žino, kad jie neabejotinai sutiks savo Viešpatį ir kad sugrįš (Teismo Dieną) pas Jį.

﴾ 47 ﴿

يَـٰبَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ٱذْكُرُوا۟ نِعْمَتِىَ ٱلَّتِىٓ أَنْعَمْتُ عَلَيْكُمْ وَأَنِّى فَضَّلْتُكُمْ عَلَى ٱلْعَـٰلَمِينَ ٤٧

O Izraelio (taika jam) vaikai (Jakūbo (taika jam) palikuoniai)! Prisiminkite Mano Malones jums, kurias suteikiau jums, ir suteikiau pirmenybę jums prieš pasaulius (prieš tuos žmones, kurie gyveno jūsų laike, atsiųsdamas jums daugybę pranašų, Apreiškimų).

﴾ 48 ﴿

وَٱتَّقُوا۟ يَوْمًۭا لَّا تَجْزِى نَفْسٌ عَن نَّفْسٍۢ شَيْـًۭٔا وَلَا يُقْبَلُ مِنْهَا شَفَـٰعَةٌۭ وَلَا يُؤْخَذُ مِنْهَا عَدْلٌۭ وَلَا هُمْ يُنصَرُونَ ٤٨

Ir bijokite (Prisikėlimo) Dienos, kai asmuo negalės padėti kitam asmeniui, ir nebus priimti (Allahas nepriims) jo užtarimai už kitą (už neigiantįjį (Absoliutinę Tiesą)), ir iš jo nebus priimtas atpirkimas (atlygis), ir jiems nebus suteikta pagalba (išsigelbėjimas nuo Allaho bausmės).

﴾ 49 ﴿

وَإِذْ نَجَّيْنَـٰكُم مِّنْ ءَالِ فِرْعَوْنَ يَسُومُونَكُمْ سُوٓءَ ٱلْعَذَابِ يُذَبِّحُونَ أَبْنَآءَكُمْ وَيَسْتَحْيُونَ نِسَآءَكُمْ ۚ وَفِى ذَٰلِكُم بَلَآءٌۭ مِّن رَّبِّكُمْ عَظِيمٌۭ ٤٩

Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) genties, kuri kėlė jums siaubingas kančias, žudė (daugelį) jūsų sūnus ir moteris palikdami gyvas, ir tame buvo didžiulis išbandymas iš jūsų Viešpaties.

﴾ 50 ﴿

وَإِذْ فَرَقْنَا بِكُمُ ٱلْبَحْرَ فَأَنجَيْنَـٰكُمْ وَأَغْرَقْنَآ ءَالَ فِرْعَوْنَ وَأَنتُمْ تَنظُرُونَ ٥٠

Ir (atminkite), kai Mes perskyrėme jūrą (ir padarėme joje kelią) dėl jūsų ir išgelbėjome jus (nuo Firauno (Faraono) ir jo kariuomenės bei nuo mirties vandenyje), ir paskandinome Firauno (Faraono) gaują (kuri vijosi jus), o jūs stovėjote ir žiūrėjote (į juos, kai jūros vanduo juos užliejo).

﴾ 51 ﴿

وَإِذْ وَٰعَدْنَا مُوسَىٰٓ أَرْبَعِينَ لَيْلَةًۭ ثُمَّ ٱتَّخَذْتُمُ ٱلْعِجْلَ مِنۢ بَعْدِهِۦ وَأَنتُمْ ظَـٰلِمُونَ ٥١

Ir (atminkite), kai Mes nustatėme Mūsai (Mozei) (taika jam) keturiasdešimt naktų (kad apreikštume Torą) ir tuomet jūs po jo (po to, kai išėjo Mozė (taika jam)) pasirinkote garbinimui (auksinį) veršiuką (stabą), ir buvote jūs Zalimūn (kankintojai). (Veršio garbinimas įvyko po to, kai Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys perėjo jūrą, kad pabėgtų nuo Firauno (Faraono) ir jo kariuomenės. Jie paprašė Mūsos (Mozės) (taika jam) atnešti jiems Viešpaties Knygą. Ir Viešpats pažadėjo duoti jam Tauratą (Torą) ir paskyrė tam ypatingą vietą. Kad tai įvykdytų, pranašas Mūsa (Mozė) (taika jam) turėjo pasninkauti trisdešimt dienų, o jas užbaigti pasninkauti dar dešimt dienų. Mūsai (Mozei) (taika jam) išvykus į paskirtą vietą, jo žmonės iš jo tautos tapo nekantrūs ir padarė auksinį veršį, paskelbė jį dievybe ir pradėjo jį garbinti. Taip jie pateko į politeizmą ir netikėjimą.) 

﴾ 52 ﴿

ثُمَّ عَفَوْنَا عَنكُم مِّنۢ بَعْدِ ذَٰلِكَ لَعَلَّكُمْ تَشْكُرُونَ ٥٢

Po to Mes atleidome jums, kad būtumėte dėkingi.

﴾ 53 ﴿

وَإِذْ ءَاتَيْنَا مُوسَى ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْفُرْقَانَ لَعَلَّكُمْ تَهْتَدُونَ ٥٣

Ir (atminkite), kai Mes davėme Mūsai (Mozei) (taika jam) Knygą (Torą) ir „furkan“ (Galimybę matant Allaho Apreiškimus atskirti Absoliutinę Tiesą nuo melo) (Šie Apreiškimai buvo duoti pranašui Mūsai (Mozei) (taika jam), kad jis galėtų įrodyti savo pasiuntinio misijos tiesą. Ir jie vadinami įžvalgumu, nes atskiria tiesą nuo melo ir teisingą kelią nuo klaidingo), kad jūs galėtumėte eiti teisingu keliu!

﴾ 54 ﴿

وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِۦ يَـٰقَوْمِ إِنَّكُمْ ظَلَمْتُمْ أَنفُسَكُم بِٱتِّخَاذِكُمُ ٱلْعِجْلَ فَتُوبُوٓا۟ إِلَىٰ بَارِئِكُمْ فَٱقْتُلُوٓا۟ أَنفُسَكُمْ ذَٰلِكُمْ خَيْرٌۭ لَّكُمْ عِندَ بَارِئِكُمْ فَتَابَ عَلَيْكُمْ ۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ ٥٤

Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) (taika jam) sakė savo žmonėms: „O mano žmonės! Iš tiesų jūs padarėte kankinimus patys sau, paėmę (auksinį) veršį (vietoj Allaho). Tada atgailaukite prieš savo Kūrėją ir (o jūsų atgaila slypi tame, kad jūs) patys išsižudykite tarpusavy (vieni kitus, o būtent tie, kurie negarbino veršio, tegul nužudo tuos, kurie garbino veršį) (ir buvo nužudyta apie septyniasdešimt tūkstančių žmonių); tai bus geriausia jūsų Kūrėjo Akivaizdoje (nei amžinai būti Pragare). Tik tada Jis priėmė jūsų atgailą (ir tam buvo atitinkamas Apreiškimas): „juk Jis, Priimantis atgailą (atgailaujančiųjų), (ir) Gailestingiausias (jiems)!“

﴾ 55 ﴿

وَإِذْ قُلْتُمْ يَـٰمُوسَىٰ لَن نُّؤْمِنَ لَكَ حَتَّىٰ نَرَى ٱللَّهَ جَهْرَةًۭ فَأَخَذَتْكُمُ ٱلصَّـٰعِقَةُ وَأَنتُمْ تَنظُرُونَ ٥٥

Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „O Mūsa (Moze) (taika jam)! Mes niekada netikėsime tavimi (kad Allahas tau apreiškia), kol mes aiškiai nepamatysime Allaho“. Bet jums bežiūrint, į jus trenkė žaibas (patyrėte mirtį).

﴾ 56 ﴿

ثُمَّ بَعَثْنَـٰكُم مِّنۢ بَعْدِ مَوْتِكُمْ لَعَلَّكُمْ تَشْكُرُونَ ٥٦

Tuomet Mes prikėlėme jus po mirties (po žaibo trenksmo), kad būtumėte dėkingi (Allahui)!

﴾ 57 ﴿

وَظَلَّلْنَا عَلَيْكُمُ ٱلْغَمَامَ وَأَنزَلْنَا عَلَيْكُمُ ٱلْمَنَّ وَٱلسَّلْوَىٰ ۖ كُلُوا۟ مِن طَيِّبَـٰتِ مَا رَزَقْنَـٰكُمْ ۖ وَمَا ظَلَمُونَا وَلَـٰكِن كَانُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُونَ ٥٧

Mes uždengėme jus debesų pavėsiu (kai jūs blaškėtės žemėje) ir atsiuntėme jums manos (kažką panašaus į medų) ir putpelių, sakydami: „Valgykite iš gėrybių, kurias Mes jums parūpinome (ir pakluskite Allahui)“. (Tačiau jie nepakluso Allaho nurodymams, nedėkojo Jam už gėrius ir jų neteko) Jie nepadarė kankinimų Mums – jie padarė kankinimus tik patys sau.

﴾ 58 ﴿

وَإِذْ قُلْنَا ٱدْخُلُوا۟ هَـٰذِهِ ٱلْقَرْيَةَ فَكُلُوا۟ مِنْهَا حَيْثُ شِئْتُمْ رَغَدًۭا وَٱدْخُلُوا۟ ٱلْبَابَ سُجَّدًۭا وَقُولُوا۟ حِطَّةٌۭ نَّغْفِرْ لَكُمْ خَطَـٰيَـٰكُمْ ۚ وَسَنَزِيدُ ٱلْمُحْسِنِينَ ٥٨

Ir (atminkite), kai Mes sakėme: „Įeikite į šią gyvenvietę (Jeruzalės miestą) ir valgykite tiek, kiek norite. Įeikite pro vartus (šio miesto) nusilenkę ir pasakykite: „Atleisk mūsų nuodėmes! (O Allahai, atleisk mums!)“. Mes atleisime jūsų nuodėmes ir padidinsime atlygį tiems, kurie daro gerus darbus“.

﴾ 59 ﴿

فَبَدَّلَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوا۟ قَوْلًا غَيْرَ ٱلَّذِى قِيلَ لَهُمْ فَأَنزَلْنَا عَلَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُوا۟ رِجْزًۭا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ بِمَا كَانُوا۟ يَفْسُقُونَ ٥٩

Kankintojai (iš Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonių) sukeitė (Allaho) Žodžius vietomis 9, kurie buvo apreikšti jiems, ir Mes kankintojams siuntėme kančias iš dangaus, nes jie elgėsi nedorai.

9 Al-Bukhari 4/190, 2316 – Izraelio vaikams buvo pasakyta: „Įeikite pro duris nusilenkę ir pasakykite: „Hitah“ (atleisk mūsų nuodėmes). Jie įėjo šliauždami ant sėdmenų, persirengę ir pasakė: „Habba“ (grūdas plauke)“.

﴾ 60 ﴿

وَإِذِ ٱسْتَسْقَىٰ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِۦ فَقُلْنَا ٱضْرِب بِّعَصَاكَ ٱلْحَجَرَ ۖ فَٱنفَجَرَتْ مِنْهُ ٱثْنَتَا عَشْرَةَ عَيْنًۭا ۖ قَدْ عَلِمَ كُلُّ أُنَاسٍۢ مَّشْرَبَهُمْ ۖ كُلُوا۟ وَٱشْرَبُوا۟ مِن رِّزْقِ ٱللَّهِ وَلَا تَعْثَوْا۟ فِى ٱلْأَرْضِ مُفْسِدِينَ ٦٠

Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) (taika jam) paprašė (maldavo Allaho) vandens savo žmonėms (kai jūs klajojote dykumoje), Mes jam tarėme: „Suduok į uolą savo lazda“. (Ir kai sudavė Mūsa (Mozė) (taika jam)) Tuomet išsiveržė iš jos dvylika versmių (toks skaičius kaip Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonių kartų) ir kiekviena žmonių bendrija žinojo savo vandens vietą (kiekviena karta turėjo savo šaltinį, kad tarp giminių nekiltų konfliktų). (Ir pasakėme Mes) „Valgykite ir gerkite tai, ką Allahas suteikė, ir nesielkite ištvirkusiai, darydami piktadarybes žemėje.“ 

﴾ 61 ﴿

وَإِذْ قُلْتُمْ يَـٰمُوسَىٰ لَن نَّصْبِرَ عَلَىٰ طَعَامٍۢ وَٰحِدٍۢ فَٱدْعُ لَنَا رَبَّكَ يُخْرِجْ لَنَا مِمَّا تُنۢبِتُ ٱلْأَرْضُ مِنۢ بَقْلِهَا وَقِثَّآئِهَا وَفُومِهَا وَعَدَسِهَا وَبَصَلِهَا ۖ قَالَ أَتَسْتَبْدِلُونَ ٱلَّذِى هُوَ أَدْنَىٰ بِٱلَّذِى هُوَ خَيْرٌ ۚ ٱهْبِطُوا۟ مِصْرًۭا فَإِنَّ لَكُم مَّا سَأَلْتُمْ ۗ وَضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ ٱلذِّلَّةُ وَٱلْمَسْكَنَةُ وَبَآءُو بِغَضَبٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ ۗ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ كَانُوا۟ يَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَيَقْتُلُونَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ بِغَيْرِ ٱلْحَقِّ ۗ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَوا۟ وَّكَانُوا۟ يَعْتَدُونَ ٦١

Ir (atminkite), kai jūs sakėte (kai Mes nukėlėme žemyn jums palaimintą valgį, o Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys): „O Mūsa (Moze) (taika jam)! Mes negalime tverti vienos rūšies maisto, kreipkis už mus į savo Viešpatį, kad Jis išvestų mums tai, kas išauginama žemėje – žalumynų (visus augalus, kurie neturi stiebo), agurkų ir česnakų, lęšių ir svogūnų“. Jis (Mūsa (Moze) (taika jam)) pasakė: „Nejaugi jūs prašote pakeisti tuo, kas yra žemiau (blogiau) (paprastu valgiu) tą, kas yra geriau (tai, ką jums kaip maistą parinko Allahas)? Eikite (iš dykumos) į bet kurį miestą ir, iš tiesų, jūs rasite tai, ko jūs prašėte!“ Ir juos apėmė pažeminimas ir vargas, ir jie užsitraukė Allaho Pyktį. Tai įvyko su jais dėl to, kad jie neigė Allaho Apreiškimus ir neteisėtai žudė pranašus. Taip atsitiko dėl to, kad jie buvo nepaklusnūs (Allahui) ir peržengė (leistinas Allaho) ribas.

﴾ 62 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَٱلَّذِينَ هَادُوا۟ وَٱلنَّصَـٰرَىٰ وَٱلصَّـٰبِـِٔينَ مَنْ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَعَمِلَ صَـٰلِحًۭا فَلَهُمْ أَجْرُهُمْ عِندَ رَبِّهِمْ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ٦٢

Iš tiesų, visi tie, kurie įtikėjo (paskutiniu pranašu Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (ir iki to laiko, kai Allahas nukreipė paskutinį pasiuntinį), judėjai (tie, kurie buvo pranašo Mūsos (Mozės) (taika jam) pasekėjai), krikščionys (tie, kurie buvo pranašo Isos (Jėzaus) (taika jam) pasekėjai) ir sabiečiai (tie, kurie buvo pranašo Jahja (Jono) (taika jam) pasekėjai), kurie tikėjo Allahu ir Paskutiniąja Diena ir darė leistinus (iš Allaho) darbus – gaus atlygį iš savo Viešpaties, jie nieko nebijos ir nesielvartaus.

﴾ 63 ﴿

وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَكُمْ وَرَفَعْنَا فَوْقَكُمُ ٱلطُّورَ خُذُوا۟ مَآ ءَاتَيْنَـٰكُم بِقُوَّةٍۢ وَٱذْكُرُوا۟ مَا فِيهِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ ٦٣

Ir (atminkite), kai Mes priėmėme jūsų Sandorį (įsipareigojimus) (kad tikėsite tik Allahu ir garbinsite tik Jį) ir Mes iškėlėme „Tur“ kalną virš jūsų (Sandorio patvirtinimui) ir tarėme jums: Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums padovanojome ir prisiminkite tai, kas yra ten (Knygose), kad gal jūs pasisaugosite (Allaho bausmių)“.

﴾ 64 ﴿

ثُمَّ تَوَلَّيْتُم مِّنۢ بَعْدِ ذَٰلِكَ ۖ فَلَوْلَا فَضْلُ ٱللَّهِ عَلَيْكُمْ وَرَحْمَتُهُۥ لَكُنتُم مِّنَ ٱلْخَـٰسِرِينَ ٦٤

Bet vėliau (po susitarimo priėmimo ir po kalno virš jūsų pakilimo) jūs nusisukote. Ir jei ne Allaho Malonė ir Gailestingumas jums (Jis leido atgailauti), iš tiesų, jūs būtumėte tarp prarastųjų (šiame pasaulyje ir Amžiname gyvenime).

﴾ 65 ﴿

وَلَقَدْ عَلِمْتُمُ ٱلَّذِينَ ٱعْتَدَوْا۟ مِنكُمْ فِى ٱلسَّبْتِ فَقُلْنَا لَهُمْ كُونُوا۟ قِرَدَةً خَـٰسِـِٔينَ ٦٥

Jūs žinote tuos iš jūsų (o Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys), kurie (gyvenantys iki jūsų) sulaužė Šeštadienio Taisyklę (Šabato) (ir kas jiems nutiko). Mes jiems tarėme: „Būkite paniekintomis beždžionėmis! (ir Mes pavertėme juos beždžionėmis)“.

﴾ 66 ﴿

فَجَعَلْنَـٰهَا نَكَـٰلًۭا لِّمَا بَيْنَ يَدَيْهَا وَمَا خَلْفَهَا وَمَوْعِظَةًۭ لِّلْمُتَّقِينَ ٦٦

Taigi Mes davėme tokią bausmę (tai gyvenvietei) kaip (pamokomą) pavyzdį jiems patiems ir ateinančioms kartoms ir kaip pamoką tikintiems ir dievobaimingiems (Mutakun).

﴾ 67 ﴿

وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِۦٓ إِنَّ ٱللَّهَ يَأْمُرُكُمْ أَن تَذْبَحُوا۟ بَقَرَةًۭ ۖ قَالُوٓا۟ أَتَتَّخِذُنَا هُزُوًۭا ۖ قَالَ أَعُوذُ بِٱللَّهِ أَنْ أَكُونَ مِنَ ٱلْجَـٰهِلِينَ ٦٧

Ir (atminkite), kai (Mūsa (Mozė) (taika jam) (gavęs Allaho apreiškimą) pasakė savo žmonėms: „Iš tiesų, Allahas nurodė jums paskersti (kokią nors) telyčią“. Jie pasakė: „Ar tu juokiesi iš mūsų?“ Jis (Mūsa) (Mozė) (taika jam) pasakė: „O Allahai, apsaugok mane nuo to, kad aš būčiau neišprususių gretose.“ 

﴾ 68 ﴿

قَالُوا۟ ٱدْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّن لَّنَا مَا هِىَ ۚ قَالَ إِنَّهُۥ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌۭ لَّا فَارِضٌۭ وَلَا بِكْرٌ عَوَانٌۢ بَيْنَ ذَٰلِكَ ۖ فَٱفْعَلُوا۟ مَا تُؤْمَرُونَ ٦٨

Jie pasakė (nors aiškus buvo nurodymas):Kreipkis už mus į savo Viešpatį, kad Jis mums išaiškintų, kokia ji turi būti!“ Jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė: „Jis (Allahas) sako: „Iš tiesų, telyčia turi būti nei per sena ir ne veršiukas, bet vidutinio amžiaus, taigi darykite, kas jums liepta.“

﴾ 69 ﴿

قَالُوا۟ ٱدْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّن لَّنَا مَا لَوْنُهَا ۚ قَالَ إِنَّهُۥ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌۭ صَفْرَآءُ فَاقِعٌۭ لَّوْنُهَا تَسُرُّ ٱلنَّـٰظِرِينَ ٦٩

Jie (vėl reikšdami atkaklumą) pasakė: „Kreipkis už mus į savo Viešpatį, kad Jis mums išaiškintų, kokios spalvos ji turi būti“. Jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė: „Jis (Allahas) sako: „Šviesiai gelsvo atspalvio, žavinti akis tų, kurie ją matė.“

﴾ 70 ﴿

قَالُوا۟ ٱدْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّن لَّنَا مَا هِىَ إِنَّ ٱلْبَقَرَ تَشَـٰبَهَ عَلَيْنَا وَإِنَّآ إِن شَآءَ ٱللَّهُ لَمُهْتَدُونَ ٧٠

Jie pasakė (trečią kartą):Kreipkis už mus į savo Viešpatį, kad Jis mums išaiškintų, kokia ji yra (dar savybių), nes karvės mums panašios viena į kitą. Ir jei Allahas panorės, mes eisime tiesiu keliu“ (Ieškosime karvės, kurią paskersime).

﴾ 71 ﴿

قَالَ إِنَّهُۥ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌۭ لَّا ذَلُولٌۭ تُثِيرُ ٱلْأَرْضَ وَلَا تَسْقِى ٱلْحَرْثَ مُسَلَّمَةٌۭ لَّا شِيَةَ فِيهَا ۚ قَالُوا۟ ٱلْـَٔـٰنَ جِئْتَ بِٱلْحَقِّ ۚ فَذَبَحُوهَا وَمَا كَادُوا۟ يَفْعَلُونَ ٧١

Jis (Mūsa (Mozė) (taika jam) pasakė: „Jis (Allahas) sako, kad telyčia turi būti dar nekinkyta arti žemės ar laistyti lauko, sveika ir neturėti turėti jokių žymių (kitos spalvos dėmių). Jie pasakė: „Dabar tu parodei mums tiesą (pilną paaiškinimą). Tuomet jie paskerdė ją (karvę), nors jie buvo arti to, kad nepaskerstų.

﴾ 72 ﴿

وَإِذْ قَتَلْتُمْ نَفْسًۭا فَٱدَّٰرَْٰٔتُمْ فِيهَا ۖ وَٱللَّهُ مُخْرِجٌۭ مَّا كُنتُمْ تَكْتُمُونَ ٧٢

Ir (atminkite) kai jūs (o Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) nužudėte žmogų ir įsivėlėte į ginčus tarpusavy nesutardami ir bandydami atsikratyti jo (nusikaltimo). Allahas atskleidė tai, ką jūs slėpėte.

﴾ 73 ﴿

فَقُلْنَا ٱضْرِبُوهُ بِبَعْضِهَا ۚ كَذَٰلِكَ يُحْىِ ٱللَّهُ ٱلْمَوْتَىٰ وَيُرِيكُمْ ءَايَـٰتِهِۦ لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ ٧٣

Mes tarėme (apreiškėme Mūsai (Mozėi) (taika jam), kad jis jiems perduotų): „Suduokite jam (mirusiam žmogui) šios (karvės) gabalu.“ (Ir nužudytasis po sudavimo atgijo ir pranešė žudiko vardą). Šitaip Allahas prikelia mirusiuosius gyvenimui (Teismo Dieną) ir parodo jums Savo Apreiškimus (šiame pasaulyje), gal jūs ateisite į protą.

﴾ 74 ﴿

ثُمَّ قَسَتْ قُلُوبُكُم مِّنۢ بَعْدِ ذَٰلِكَ فَهِىَ كَٱلْحِجَارَةِ أَوْ أَشَدُّ قَسْوَةًۭ ۚ وَإِنَّ مِنَ ٱلْحِجَارَةِ لَمَا يَتَفَجَّرُ مِنْهُ ٱلْأَنْهَـٰرُ ۚ وَإِنَّ مِنْهَا لَمَا يَشَّقَّقُ فَيَخْرُجُ مِنْهُ ٱلْمَآءُ ۚ وَإِنَّ مِنْهَا لَمَا يَهْبِطُ مِنْ خَشْيَةِ ٱللَّهِ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ ٧٤

Po to (kai Allahas parodė jums Savo stebuklus) jūsų širdys vėl užkietėjo ir tapo kaip akmenys arba net kietesnės už akmenis. Nes yra tokių akmenų, iš kurių išsiveržia upės, ir, iš tiesų, yra tokių, kurie skyla dalimis, išliedami vandenį, ir, iš tiesų, yra tokių, kurie subyra iš baimės prieš Allahą. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jūs darote.

﴾ 75 ﴿

أَفَتَطْمَعُونَ أَن يُؤْمِنُوا۟ لَكُمْ وَقَدْ كَانَ فَرِيقٌۭ مِّنْهُمْ يَسْمَعُونَ كَلَـٰمَ ٱللَّهِ ثُمَّ يُحَرِّفُونَهُۥ مِنۢ بَعْدِ مَا عَقَلُوهُ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ٧٥

Ar dabar jūs (tie, kurie įtikėjo) tikitės, kad jie (judėjai) tuoj pat jumis (ką jūs sakote) patikės? Nepaisant to, kad iš jų yra tokia grupė žmonių, kurie išgirdo Allaho apreiškimus (Taurate (Toroje)), tyčia iškraipė juos, nors jų protas suvokė tai. 

﴾ 76 ﴿

وَإِذَا لَقُوا۟ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ قَالُوٓا۟ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَا بَعْضُهُمْ إِلَىٰ بَعْضٍۢ قَالُوٓا۟ أَتُحَدِّثُونَهُم بِمَا فَتَحَ ٱللَّهُ عَلَيْكُمْ لِيُحَآجُّوكُم بِهِۦ عِندَ رَبِّكُمْ ۚ أَفَلَا تَعْقِلُونَ ٧٦

Netgi kai jie (judėjai) sutikdavo tuos, kurie įtikėjo, jie sako: „Mes tikime.“ Bet kai susitinka tarpusavyje, jie sako: „Ar mes pasakysime jiems tai, ką jums (judėjams) atskleidė Allahas (Toroje) (apie paskutiniojo pranašo ženklus), kad jie galėtų ginčytis su tavimi prieš tavo Viešpatį (Teismo Dieną)? Nejaugi jūs to nesuprantate?“ (Taurate (Toroje) yra daug aprašymų apie paskutinį pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima).)

﴾ 77 ﴿

أَوَلَا يَعْلَمُونَ أَنَّ ٱللَّهَ يَعْلَمُ مَا يُسِرُّونَ وَمَا يُعْلِنُونَ ٧٧

Argi nežino jie (judėjai), kad Allahas žino tai, ką jie slepia (savo sieloje) ir ką atskleidžia (ką daro atvirai)?

﴾ 78 ﴿

وَمِنْهُمْ أُمِّيُّونَ لَا يَعْلَمُونَ ٱلْكِتَـٰبَ إِلَّآ أَمَانِىَّ وَإِنْ هُمْ إِلَّا يَظُنُّونَ ٧٨

Tarp jų (judėjų) yra grupelė, kuri yra neraštinga (neturinti žinių) (nemoka nei skaityti, nei rašyti ir dėl to nežino, kas yra parašyta jų Knygose), kuri nesupranta Knygos, bet mato joje tik savo apgaulingus troškimus ir pasitiki spėlionėmis (jie neturi teisingų žinių apie savo Knygos, kurią apreiškė Allahas, turinį).

﴾ 79 ﴿

فَوَيْلٌۭ لِّلَّذِينَ يَكْتُبُونَ ٱلْكِتَـٰبَ بِأَيْدِيهِمْ ثُمَّ يَقُولُونَ هَـٰذَا مِنْ عِندِ ٱللَّهِ لِيَشْتَرُوا۟ بِهِۦ ثَمَنًۭا قَلِيلًۭا ۖ فَوَيْلٌۭ لَّهُم مِّمَّا كَتَبَتْ أَيْدِيهِمْ وَوَيْلٌۭ لَّهُم مِّمَّا يَكْسِبُونَ ٧٩

Vargas tiems, kurie rašo Knygą (Tauratą (Torą)) savo pačiomis rankomis (pakeičia ją), o paskui sako: „Tai nuo Allaho“, tam, kad už tai (už pakeitimą ir perrašymą) įgytų menką kainą (už pasaulines vertybes, kurios yra menkos palyginus su Amžinojo gyvenimo vertybėmis). Vargas jiems už tai, ką rašo jų rankos! Vargas jiems už tai, ką jie įgyja!

﴾ 80 ﴿

وَقَالُوا۟ لَن تَمَسَّنَا ٱلنَّارُ إِلَّآ أَيَّامًۭا مَّعْدُودَةًۭ ۚ قُلْ أَتَّخَذْتُمْ عِندَ ٱللَّهِ عَهْدًۭا فَلَن يُخْلِفَ ٱللَّهُ عَهْدَهُۥٓ ۖ أَمْ تَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ ٨٠

Ir jie (judėjai) sako: „Ugnis (Pragaro) mus palies tik kelias dienas (labai trumpai, pragare jie nebus amžinai)“. Sakyk jiems (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ar jūs sudarėte Sandorį su Allahu? Bet Allahas niekada neatsisakys Savo Pažado! O gal jūs kalbate prieš Allahą tai, ko nežinote?“

﴾ 81 ﴿

بَلَىٰ مَن كَسَبَ سَيِّئَةًۭ وَأَحَـٰطَتْ بِهِۦ خَطِيٓـَٔتُهُۥ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٨١

Taip! (Ne taip, kaip jūs sakote) Tas, kuris padarė nuodėmę, ir jo paties nuodėmė jį apsupo iš visų pusių, tas yra tarp Ugnies žmonių ir jie liks ten amžinai.

﴾ 82 ﴿

وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَعَمِلُوا۟ ٱلصَّـٰلِحَـٰتِ أُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلْجَنَّةِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٨٢

Ir tie, kurie įtikėjo ir darė gerus darbus (darė tik vardan Allaho tai, ką Jis paliepė betarpiškai ir per Savo Pasiuntinį), tokie yra Rojaus žmonės, ir jie liks ten amžinai.

﴾ 83 ﴿

وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ لَا تَعْبُدُونَ إِلَّا ٱللَّهَ وَبِٱلْوَٰلِدَيْنِ إِحْسَانًۭا وَذِى ٱلْقُرْبَىٰ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينِ وَقُولُوا۟ لِلنَّاسِ حُسْنًۭا وَأَقِيمُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتُوا۟ ٱلزَّكَوٰةَ ثُمَّ تَوَلَّيْتُمْ إِلَّا قَلِيلًۭا مِّنكُمْ وَأَنتُم مُّعْرِضُونَ ٨٣

Štai Mes (per pranašus) patvirtinome Izraelio (Jakūbo) (taika jam)) vaikų įsipareigojimus tardami: „Jūs negarbinsite nieko, išskyrus Vienintelį Allahą, būsite paklusnūs (Allahui), bei darysite gerą tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir vargšams, ir sakysite gražius žodžius (sakykite tiesą) (nebūkite grubūs) žmonėms, atlikinėsite „saliat“ (privalomą paros maldą) ir mokėsite „zakiat“ (privalomus mokesčius) (šalpą)“. Bet vėliau su pasibjaurėjimu jūs nusigręžėte (nuo šio susitarimo), išskyrus keletą iš jūsų, ir buvote jūs nusigręžusieji.

﴾ 84 ﴿

وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَكُمْ لَا تَسْفِكُونَ دِمَآءَكُمْ وَلَا تُخْرِجُونَ أَنفُسَكُم مِّن دِيَـٰرِكُمْ ثُمَّ أَقْرَرْتُمْ وَأَنتُمْ تَشْهَدُونَ ٨٤

Dar kartą Mes užtvirtinome jūsų sandorį (Taurate (Toroje)); Nepralieti kraujo savo žmonių tarpe ir neišvarinėti savo žmonių iš jų gyvenviečių (gimtų vietų). Ir jūs (Medinos judėjai) tai patvirtinote ir jūs paliudijote savo patvirtinimą.

﴾ 85 ﴿

ثُمَّ أَنتُمْ هَـٰٓؤُلَآءِ تَقْتُلُونَ أَنفُسَكُمْ وَتُخْرِجُونَ فَرِيقًۭا مِّنكُم مِّن دِيَـٰرِهِمْ تَظَـٰهَرُونَ عَلَيْهِم بِٱلْإِثْمِ وَٱلْعُدْوَٰنِ وَإِن يَأْتُوكُمْ أُسَـٰرَىٰ تُفَـٰدُوهُمْ وَهُوَ مُحَرَّمٌ عَلَيْكُمْ إِخْرَاجُهُمْ ۚ أَفَتُؤْمِنُونَ بِبَعْضِ ٱلْكِتَـٰبِ وَتَكْفُرُونَ بِبَعْضٍۢ ۚ فَمَا جَزَآءُ مَن يَفْعَلُ ذَٰلِكَ مِنكُمْ إِلَّا خِزْىٌۭ فِى ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا ۖ وَيَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ يُرَدُّونَ إِلَىٰٓ أَشَدِّ ٱلْعَذَابِ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ ٨٥

Bet vėliau jūs (judėjai) pradėjote žudyti vienas kitą (kai tarpusavyje kovojo dvi arabų gentys ir vieni jūsų buvote sąjungininkai vienos genties, o kiti – kitos genties) ir kai kuriuos (judėjus) iš jūsų išvarėte iš jų gyvenviečių, padėdami vienas kitam nuodėmėje ir neteisybėje (neturėdami tam teisės). Ir jei (po karo) jie ateina pas jus kaip kaliniai, tada jūs juos perkate (kad išlaisvintumėte iš nelaisvės). Bet jums nebuvo leista jų ištremti (iš jų gyvenviečių). Ar jūs tikite tik dalimi Knygos (Taurato (Toros)) (kad leista išpirkti belaisvius) ir atmetate likusiąją (jos dalį) (nemanote, kad gentainių žudymas ir jų išvarymas yra nuodėmė)? Atlygis tiems, kurie tai daro, bus gėda pasauliniame gyvenime, o Prisikėlimo Dieną jie patirs dar baisesnių kančių (Pragare). Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote. (Medinoje buvo trys judėjų gentys: Bani Kaynuqa, Bani an-Nadir ir Bani Kuraiza. Banu Kaynuqa’ ir Banu an-Nadir buvo arabų genties al-Khazraj sąjungininkai, o Banu Kuraiza buvo arabų genties al-Avs sąjungininkai. Kai tarp šių arabų genčių prasidėjo karai, kiekviena judėjų gentis padėjo savo arabų sąjungininkei kare prieš savo varžovus. Ir tokiuose karuose kai kurie judėjai žudė kitus judėjus, išvijo juos iš namų ir atėmė jų turtą. Bet visa tai draudžiama pagal Tauratą (Torą). Tačiau, pasibaigus karui, jie išlaisvino vergus, sumokėdami už juos išpirką, kuri atitiko Taurato (Toros) nurodymus. Visagalis Allahas smerkia šiuos jų veiksmus, nes kai kuriuos dalykus jie daro priešingai Tauratui (Torai), o kitus pagal Tauratą (Torą.))

﴾ 86 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ ٱشْتَرَوُا۟ ٱلْحَيَوٰةَ ٱلدُّنْيَا بِٱلْـَٔاخِرَةِ ۖ فَلَا يُخَفَّفُ عَنْهُمُ ٱلْعَذَابُ وَلَا هُمْ يُنصَرُونَ ٨٦

Tai yra tie (judėjai, kurie nusižengė sandoriui su Allahu), kurie nusipirko šio pasaulio gyvenimą už Amžinojo kainą. Jų kančia nebus palengvinta ir jie nesulauks pagalbos (niekas nesugebės apsaugoti jų nuo Allaho bausmės).

﴾ 87 ﴿

وَلَقَدْ ءَاتَيْنَا مُوسَى ٱلْكِتَـٰبَ وَقَفَّيْنَا مِنۢ بَعْدِهِۦ بِٱلرُّسُلِ ۖ وَءَاتَيْنَا عِيسَى ٱبْنَ مَرْيَمَ ٱلْبَيِّنَـٰتِ وَأَيَّدْنَـٰهُ بِرُوحِ ٱلْقُدُسِ ۗ أَفَكُلَّمَا جَآءَكُمْ رَسُولٌۢ بِمَا لَا تَهْوَىٰٓ أَنفُسُكُمُ ٱسْتَكْبَرْتُمْ فَفَرِيقًۭا كَذَّبْتُمْ وَفَرِيقًۭا تَقْتُلُونَ ٨٧

Iš tiesų, Mes davėme Mūsai (Mozei) (taika jam) Knygą (Torą) ir išsiuntėme paskui ją daugybę pasiuntinių. Mes davėme aiškius įrodymus Isai (Jėzui) (taika jam), Marjamos (Marijos) sūnui (kurie parodo, kad jis yra Allaho pasiuntinys), ir sutvirtinome jį Šventąja Dvasia (Džibril Ruh ul Kudus) (angelu Džibrailu (archangelas Gabrielius) (taika jam)). Nejaugi jūs kiekvieną kartą, kai (kuris nors) pasiuntinys jums atnešdavo tai, kas jums nepatikdavo, rodydami savo išdidumą, vienus išvadindavote melagiais (kaip pavyzdžiui, Isą (taika jam) ir Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), o kitus nužudydavote (kaip pavyzdžiui, Zakariją (Zacharijų) (taika jam) ir Jahją (Joną) (taika jam))?

﴾ 88 ﴿

وَقَالُوا۟ قُلُوبُنَا غُلْفٌۢ ۚ بَل لَّعَنَهُمُ ٱللَّهُ بِكُفْرِهِمْ فَقَلِيلًۭا مَّا يُؤْمِنُونَ ٨٨

Ir jie (judėjų palikuonys) sako (sarkastiškai) (teisindami savo atsisakymą priimti tai, su kuo atėjo Allaho pasiuntinys): „Mūsų širdys apgaubtos apvalkalu (dėl to tiesa mūsų nepasiekia). Priešingai Allahas dėl jų neigimo (Absoliutinės Tiesos) prakeikė juos (atėmė Savo Gailestingumą)! Todėl labai mažai iš jų yra tikintieji.

﴾ 89 ﴿

وَلَمَّا جَآءَهُمْ كِتَـٰبٌۭ مِّنْ عِندِ ٱللَّهِ مُصَدِّقٌۭ لِّمَا مَعَهُمْ وَكَانُوا۟ مِن قَبْلُ يَسْتَفْتِحُونَ عَلَى ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ فَلَمَّا جَآءَهُم مَّا عَرَفُوا۟ كَفَرُوا۟ بِهِۦ ۚ فَلَعْنَةُ ٱللَّهِ عَلَى ٱلْكَـٰفِرِينَ ٨٩

Ir kai atėjo (dar viena) Knyga iš Allaho (Koranas), patvirtinanti teisumą to, ką jie turėjo (Tauratą (Torą)), nors jie tikėjosi pagalbos per ją (Knygą, kuri bus atsiųsta per pranašą, kuris buvo aprašytas Taurate (Toroje) – (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) prieš tuos, kurie anksčiau netikėjo, bet kai pas juos (judėjus) atėjo tai, apie ką jie žinojo (iš savo Knygų) (kai atėjo paskutinis pranašas ir prasidėjo Korano apreiškimas), jie atsisakė patikėti! Štai kodėl Allaho prakeiksmas yra ant neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą). 

﴾ 90 ﴿

بِئْسَمَا ٱشْتَرَوْا۟ بِهِۦٓ أَنفُسَهُمْ أَن يَكْفُرُوا۟ بِمَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ بَغْيًا أَن يُنَزِّلَ ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ عَلَىٰ مَن يَشَآءُ مِنْ عِبَادِهِۦ ۖ فَبَآءُو بِغَضَبٍ عَلَىٰ غَضَبٍۢ ۚ وَلِلْكَـٰفِرِينَ عَذَابٌۭ مُّهِينٌۭ ٩٠

Kaip žiauru yra tai (netikėjimas), vardan ko jie (Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) pardavė savo pačių sielas; prieštaraudami, kad Allahas siunčia Savo Apreiškimus (Korane) ir suteikia Savo Malonę tam, kam Jis nori iš Savo vergų (pavydėdami pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), jie neigė viską, ką Allahas atsiuntė. Dėl to jie užsitraukė ant savęs (Allaho) Pyktį į Pyktį (kuris buvai prieš tai už jų ankstesnį netikėjimą). Užsispyrusių neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) laukia skausmingos kančios.

﴾ 91 ﴿

وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ ءَامِنُوا۟ بِمَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ قَالُوا۟ نُؤْمِنُ بِمَآ أُنزِلَ عَلَيْنَا وَيَكْفُرُونَ بِمَا وَرَآءَهُۥ وَهُوَ ٱلْحَقُّ مُصَدِّقًۭا لِّمَا مَعَهُمْ ۗ قُلْ فَلِمَ تَقْتُلُونَ أَنۢبِيَآءَ ٱللَّهِ مِن قَبْلُ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٩١

Tuomet, kai jiems (judėjams) sakoma: „Tikėkite tuo, ką Allahas atsiuntė (Koranu)“. Jie sako: „Mes tikime tuo, kas buvo atsiųsta mums (Tauratu (Tora))“. Ir visą kitą (Koraną) jie neigia. Tačiau tai (Koranas) yra aiškus Apreiškimas, patiriantis tai, ką jie turi (Torą). Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (jiems)): „Na, jei esate, iš tiesų, tikintieji (jeigu tikite tuo, ką Allahas jums apreiškė), kodėl prieš tai žudėte Allaho pranašus?“

﴾ 92 ﴿

وَلَقَدْ جَآءَكُم مُّوسَىٰ بِٱلْبَيِّنَـٰتِ ثُمَّ ٱتَّخَذْتُمُ ٱلْعِجْلَ مِنۢ بَعْدِهِۦ وَأَنتُمْ ظَـٰلِمُونَ ٩٢

Iš tiesų, Mūsa (Mozė) (taika jam) atėjo pas jus (o judėjai) su aiškiais Apreiškimais (su įrodymais to, kad jis iš tiesų yra Allaho pasiuntinys), ir kai jis paliko jus kurį laiką, jūs ėmėte garbinti veršį (padarytą iš papuošalų), jūs kankintojai (jūs garbinote tai, kas nėra vertas garbinimo).

﴾ 93 ﴿

وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَكُمْ وَرَفَعْنَا فَوْقَكُمُ ٱلطُّورَ خُذُوا۟ مَآ ءَاتَيْنَـٰكُم بِقُوَّةٍۢ وَٱسْمَعُوا۟ ۖ قَالُوا۟ سَمِعْنَا وَعَصَيْنَا وَأُشْرِبُوا۟ فِى قُلُوبِهِمُ ٱلْعِجْلَ بِكُفْرِهِمْ ۚ قُلْ بِئْسَمَا يَأْمُرُكُم بِهِۦٓ إِيمَـٰنُكُمْ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٩٣

Ir (atminkite) kai Mes priėmėme jūsų Sandorį (įsipareigojimus) (o Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys)) (kad jūs įtikėsite į Allahą ir garbinsite tik Jį) ir Mes iškėlėme „Tur“ kalną virš jūsų (Sandorio patvirtinimui), tarėme: „Tvirtai laikykitės to (Taurato (Toros)), ką Mes davėme jums ir klausykitės (to, kas ten paliepta).“ Jie sakė: „Mes išgirdome, bet nepaklūstame“. Dėl jų (Absoliutinės Tiesos) neigimo, jų širdys prisipildo meile veršiukui. Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (jiems)): „Žiauru tai (veršiuko garbinimas), ką liepia jūsų tikėjimas, jei iš viso jūs turite kokį tikėjimą!“

﴾ 94 ﴿

قُلْ إِن كَانَتْ لَكُمُ ٱلدَّارُ ٱلْـَٔاخِرَةُ عِندَ ٱللَّهِ خَالِصَةًۭ مِّن دُونِ ٱلنَّاسِ فَتَمَنَّوُا۟ ٱلْمَوْتَ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ٩٤

Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (jiems): „Jei Allaho Akivaizdoje Amžinybės Namai (Rojus) yra, iš tiesų, išskirtinai jums ir niekam kitam žmonijoje, tuomet nedelsdami panorėkite mirties 10 (kuri atves jus prie tik jums lemto gėrio), jei esate ištikimi savo teiginiams.“

10 Padarykite maldą ir paprašykite mirties visiems, kurie yra melagiai. Jie niekada to neprašė ir neprašys savo maldoje (Ibn Kesir – tefsir).

﴾ 95 ﴿

وَلَن يَتَمَنَّوْهُ أَبَدًۢا بِمَا قَدَّمَتْ أَيْدِيهِمْ ۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌۢ بِٱلظَّـٰلِمِينَ ٩٥

Bet jie (judėjai) niekada nenorės to (mirties) dėl darbų, atliktų jų pačių rankomis (netikėjimo). Allahas žino kankintojus (netikinčiuosius).

﴾ 96 ﴿

وَلَتَجِدَنَّهُمْ أَحْرَصَ ٱلنَّاسِ عَلَىٰ حَيَوٰةٍۢ وَمِنَ ٱلَّذِينَ أَشْرَكُوا۟ ۚ يَوَدُّ أَحَدُهُمْ لَوْ يُعَمَّرُ أَلْفَ سَنَةٍۢ وَمَا هُوَ بِمُزَحْزِحِهِۦ مِنَ ٱلْعَذَابِ أَن يُعَمَّرَ ۗ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِمَا يَعْمَلُونَ ٩٦

Ir tikrai tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) pamatysi tuos (judėjus), kurie trokšta gyventi net labiau už tuos, kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistai) (kurie net netiki Rojumi), kiekvienas iš jų (judėjų) trokšta gyventi tūkstantį metų, bet ir toks laikotarpis neišgelbės jų nuo jų kančių (Pragare). Allahas viską mato, ką jie daro.

﴾ 97 ﴿

قُلْ مَن كَانَ عَدُوًّۭا لِّجِبْرِيلَ فَإِنَّهُۥ نَزَّلَهُۥ عَلَىٰ قَلْبِكَ بِإِذْنِ ٱللَّهِ مُصَدِّقًۭا لِّمَا بَيْنَ يَدَيْهِ وَهُدًۭى وَبُشْرَىٰ لِلْمُؤْمِنِينَ ٩٧

Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (judėjams, kai jie sako, kad Džibrailas (taika jam) yra jų priešas, kuris atlieka Allaho bausmę): „Kas tik bebūtų Džibrylio (Gabrielio) (taika jam) priešas, turėtų gerai suprasti, kad Allaho leidimu jis atnešė Koraną kaip (Absoliutinės Tiesos) Vedlį (Instrukciją) į tavo širdį ir kaip patvirtinimą ankstesnėms Knygoms (tame tarpe ir Tauratui (Torai) ir Indžyliui (Evangelijai)) ir pranešimą tiems, kurie nuoširdžiai įtikėjo (į Absoliutinę Tiesą) geras žinias (kad jiems bus gėris šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime).

﴾ 98 ﴿

مَن كَانَ عَدُوًّۭا لِّلَّهِ وَمَلَـٰٓئِكَتِهِۦ وَرُسُلِهِۦ وَجِبْرِيلَ وَمِيكَىٰلَ فَإِنَّ ٱللَّهَ عَدُوٌّۭ لِّلْكَـٰفِرِينَ ٩٨

Kas yra Allaho, Jo angelų, ir Jo pasiuntinių ir Džibrilo (Gabrielio) (taika jam) ir Mikailo (Mykolo) (taika jam) (angelų) priešas, tegul aiškiai žino, kad Allahas neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) Priešas!  

﴾ 99 ﴿

وَلَقَدْ أَنزَلْنَآ إِلَيْكَ ءَايَـٰتٍۭ بَيِّنَـٰتٍۢ ۖ وَمَا يَكْفُرُ بِهَآ إِلَّا ٱلْفَـٰسِقُونَ ٩٩

Mes atsiuntėme tau (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) aiškius Apreiškimus, nuostabius stebuklus. Todėl netiki jais tik tie nedorėliai, kurie yra neigiantieji (Absoliutinę Tiesą).  

﴾ 100 ﴿

أَوَكُلَّمَا عَـٰهَدُوا۟ عَهْدًۭا نَّبَذَهُۥ فَرِيقٌۭ مِّنْهُم ۚ بَلْ أَكْثَرُهُمْ لَا يُؤْمِنُونَ ١٠٠

Ar kaskart, kai jie (Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) sudaro sutartį (su Allahu ar žmonėmis), kai kurie iš jų jos (sutarties) neatmeta (nevykdo savo įsipareigojimų)? Iš tiesų, dauguma jų neigiantieji (Absoliutinę Tiesą) (tai, ką Allahas apreiškė)!

﴾ 101 ﴿

وَلَمَّا جَآءَهُمْ رَسُولٌۭ مِّنْ عِندِ ٱللَّهِ مُصَدِّقٌۭ لِّمَا مَعَهُمْ نَبَذَ فَرِيقٌۭ مِّنَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ كِتَـٰبَ ٱللَّهِ وَرَآءَ ظُهُورِهِمْ كَأَنَّهُمْ لَا يَعْلَمُونَ ١٠١

Ir kai pas juos atėjo Allaho pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir patvirtino tiesą to, ką jie patys turėjo (Tauratą (Torą)), tuo metu kai kurie iš tų, kuriems anksčiau buvo atsiųsta Knyga, metė Allaho Knygą sau per nugarą (nevykdė Taurato (Toros) reikalavimų pripažinti Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), Allaho pasiuntiniu), lyg nieko jie nežinojo (nors puikiai žinojo iš Taurato (Toros), kad ateis pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). 

﴾ 102 ﴿

وَٱتَّبَعُوا۟ مَا تَتْلُوا۟ ٱلشَّيَـٰطِينُ عَلَىٰ مُلْكِ سُلَيْمَـٰنَ ۖ وَمَا كَفَرَ سُلَيْمَـٰنُ وَلَـٰكِنَّ ٱلشَّيَـٰطِينَ كَفَرُوا۟ يُعَلِّمُونَ ٱلنَّاسَ ٱلسِّحْرَ وَمَآ أُنزِلَ عَلَى ٱلْمَلَكَيْنِ بِبَابِلَ هَـٰرُوتَ وَمَـٰرُوتَ ۚ وَمَا يُعَلِّمَانِ مِنْ أَحَدٍ حَتَّىٰ يَقُولَآ إِنَّمَا نَحْنُ فِتْنَةٌۭ فَلَا تَكْفُرْ ۖ فَيَتَعَلَّمُونَ مِنْهُمَا مَا يُفَرِّقُونَ بِهِۦ بَيْنَ ٱلْمَرْءِ وَزَوْجِهِۦ ۚ وَمَا هُم بِضَآرِّينَ بِهِۦ مِنْ أَحَدٍ إِلَّا بِإِذْنِ ٱللَّهِ ۚ وَيَتَعَلَّمُونَ مَا يَضُرُّهُمْ وَلَا يَنفَعُهُمْ ۚ وَلَقَدْ عَلِمُوا۟ لَمَنِ ٱشْتَرَىٰهُ مَا لَهُۥ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ مِنْ خَلَـٰقٍۢ ۚ وَلَبِئْسَ مَا شَرَوْا۟ بِهِۦٓ أَنفُسَهُمْ ۚ لَوْ كَانُوا۟ يَعْلَمُونَ ١٠٢

Jie sekė tuo, ką šaitanai (šėtonai) deklamavo (burtais) Suleimano (Saliamono) (taika jam) valdymo metu. Bet Suleimanas (Saliamonas) (taika jam) netapo neigiančiuoju (Absoliutinę Tiesą) (nesimokė burtų), priešingai šaitanai (šėtonai) tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), mokant žmones burtų. Ir kas buvo atsiųsta Babilone per Harut ir Marut angelus. Bet jie abu prieš mokant būtinai pranešdavo: „Mes atsiųsti jums tik dar kartą jus išbandyti, neabejotinai jei jūs darysite burtus, būsite neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą).“ Ir mokėsi jie (žmonės) iš jų abiejų (tų dviejų angelų) kaip išskirti sutuoktinius. Bet be Allaho leidimo savo burtais niekam negalėjo pakenkti. Jie mokėsi to, kas nenaudinga jiems, ir pakenkė tik patys sau. Neabejotinai jie žinojo, kad tas, kas įsigys tai, nebus jam jokios dalies (gėrio) Amžinybėje. Iš tiesų, jei jie tik žinotų, kiek tai (burtai ir netikėjimas) yra bjauru už ką jie pardavė savo sielas.  

﴾ 103 ﴿

وَلَوْ أَنَّهُمْ ءَامَنُوا۟ وَٱتَّقَوْا۟ لَمَثُوبَةٌۭ مِّنْ عِندِ ٱللَّهِ خَيْرٌۭ ۖ لَّوْ كَانُوا۟ يَعْلَمُونَ ١٠٣

Jei tik jie (judėjai) būtų įtikėję ir pasisaugotų (susilaikytų nuo piktadarybių ir laikytųsi įsipareigojimų Allahui) Allaho apdovanojimas būtų daug naudingesnis (nei tai, ką jie išsirinko sau). O kad jie būtų tai žinoję.

﴾ 104 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَقُولُوا۟ رَٰعِنَا وَقُولُوا۟ ٱنظُرْنَا وَٱسْمَعُوا۟ ۗ وَلِلْكَـٰفِرِينَ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ١٠٤

O jūs, kurie įtikėjote! Nesakykite (pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) žodžio „ra’inaa“ (rūpinkis mumis), sakykite „unzurna“ (prižiūrėk mus). Nes neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) laukia skaudi kančia.

﴾ 105 ﴿

مَّا يَوَدُّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ مِنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ وَلَا ٱلْمُشْرِكِينَ أَن يُنَزَّلَ عَلَيْكُم مِّنْ خَيْرٍۢ مِّن رَّبِّكُمْ ۗ وَٱللَّهُ يَخْتَصُّ بِرَحْمَتِهِۦ مَن يَشَآءُ ۚ وَٱللَّهُ ذُو ٱلْفَضْلِ ٱلْعَظِيمِ ١٠٥

Neigiantieji (Absoliutinę Tiesą) Knygos turėtojai ir tie, kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistai), nenorėtų, kad jums būtų nuleista Malonė nuo jūsų Viešpaties. Tačiau Allahas skiria Savo Gailestingumą kam nori. Allahas yra Didžiausio Dosnumo Savininkas.

﴾ 106 ﴿

مَا نَنسَخْ مِنْ ءَايَةٍ أَوْ نُنسِهَا نَأْتِ بِخَيْرٍۢ مِّنْهَآ أَوْ مِثْلِهَآ ۗ أَلَمْ تَعْلَمْ أَنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌ ١٠٦

Kai Mes (kaip Visagalis Allahas apie Save Apreiškimuose sako „Mes“, tai reiškia ne kiekį, o didybę, nes Allahas yra Vienas.) atšaukiame arba priverčiame pamiršti vieną Apreiškimą (iš Korano), duodame tą, kuris yra geresnis už jį arba lygus jam. Argi tu nežinojai, kad Allaho Galia apima viską?

﴾ 107 ﴿

أَلَمْ تَعْلَمْ أَنَّ ٱللَّهَ لَهُۥ مُلْكُ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ ۗ وَمَا لَكُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ مِن وَلِىٍّۢ وَلَا نَصِيرٍ ١٠٧

Ar tu nežinojai, kad tik Allahui priklauso (absoliutinė) valdžia danguose ir žemėje? Ir išskyrus Allahą jūs neturite jokio globėjo (kuris užstotų jus), jokio padėjėjo (kuris apgintų jus nuo Allaho bausmės).

﴾ 108 ﴿

أَمْ تُرِيدُونَ أَن تَسْـَٔلُوا۟ رَسُولَكُمْ كَمَا سُئِلَ مُوسَىٰ مِن قَبْلُ ۗ وَمَن يَتَبَدَّلِ ٱلْكُفْرَ بِٱلْإِيمَـٰنِ فَقَدْ ضَلَّ سَوَآءَ ٱلسَّبِيلِ ١٠٨

Nejaugi jūs norite klausti (prašyti stebuklų) savo pasiuntinio (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), kaip anksčiau jie (Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) klausė Mūsos (Mozė) (taika jam)? Kas pakeitė tikėjimą į neigimą (Absoliutinės Tiesos) (taps netikinčiu), tas, iš tiesų, nuklydo nuo Tiesaus Kelio.

﴾ 109 ﴿

وَدَّ كَثِيرٌۭ مِّنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ لَوْ يَرُدُّونَكُم مِّنۢ بَعْدِ إِيمَـٰنِكُمْ كُفَّارًا حَسَدًۭا مِّنْ عِندِ أَنفُسِهِم مِّنۢ بَعْدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمُ ٱلْحَقُّ ۖ فَٱعْفُوا۟ وَٱصْفَحُوا۟ حَتَّىٰ يَأْتِىَ ٱللَّهُ بِأَمْرِهِۦٓ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ١٠٩

(Labai) Daugelis Knygų žmonių norėtų paversti jus neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), kai jūs įtikėjote, dėl savanaudiško pavydo (kadangi tikėjimas yra didžiausia gerovė, kurią Allahas duoda šiame pasaulyje) po to, kai jiems (Knygoms žmonių) paaiškėjo Tiesa (kad Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra Allaho pasiuntinys). Atleiskite ir būkite dosnūs jiems, kol Allahas išleis (kitą) Savo Įsakymą. Iš tiesų, Allaho Galia apima viską.

﴾ 110 ﴿

وَأَقِيمُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتُوا۟ ٱلزَّكَوٰةَ ۚ وَمَا تُقَدِّمُوا۟ لِأَنفُسِكُم مِّنْ خَيْرٍۢ تَجِدُوهُ عِندَ ٱللَّهِ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌۭ ١١٠

Ir atlikite „saliat“ (privalomą paros maldą) ir duokite „zakiat“ (privalomą mokestį) (šalpą) (tiems, kam ji priklauso). Ką jūs paruošite iš gero (teisingų darbų ir turto, duotų dėl Allaho patenkinimo), tai rasite pas Allahą (gausite už tai apdovanojimą Amžinajame gyvenime). Allahas viską mato, ką jūs darote.

﴾ 111 ﴿

وَقَالُوا۟ لَن يَدْخُلَ ٱلْجَنَّةَ إِلَّا مَن كَانَ هُودًا أَوْ نَصَـٰرَىٰ ۗ تِلْكَ أَمَانِيُّهُمْ ۗ قُلْ هَاتُوا۟ بُرْهَـٰنَكُمْ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ١١١

Jie (judėjai ir krikščionys) pasakė: „Niekas nepateks į Rojų, išskyrus judėjus ar krikščionis.“ Tai tik jų svajonės. Pasakyk (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) jiems: „Pateikite savo įrodymus, jei esate teisūs.“

﴾ 112 ﴿

بَلَىٰ مَنْ أَسْلَمَ وَجْهَهُۥ لِلَّهِ وَهُوَ مُحْسِنٌۭ فَلَهُۥٓ أَجْرُهُۥ عِندَ رَبِّهِۦ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ١١٢

Kas būdamas nuoširdus palenkia savo veidą (savo sielą ir kūną) Allahui, tas pamatys savo apdovanojimą pas savo Viešpatį (Amžinajame gyvenime). Jiems nebus baimės (kas jų laukia Amžinajame gyvenime) ir liūdesio, ir nesielvartaus (kad atsisveikino su pasauliniais gėriais).

﴾ 113 ﴿

وَقَالَتِ ٱلْيَهُودُ لَيْسَتِ ٱلنَّصَـٰرَىٰ عَلَىٰ شَىْءٍۢ وَقَالَتِ ٱلنَّصَـٰرَىٰ لَيْسَتِ ٱلْيَهُودُ عَلَىٰ شَىْءٍۢ وَهُمْ يَتْلُونَ ٱلْكِتَـٰبَ ۗ كَذَٰلِكَ قَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَعْلَمُونَ مِثْلَ قَوْلِهِمْ ۚ فَٱللَّهُ يَحْكُمُ بَيْنَهُمْ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ فِيمَا كَانُوا۟ فِيهِ يَخْتَلِفُونَ ١١٣

Judėjai pasakė: „Krikščionys neina tiesiu keliu.“ O krikščionys pasakė: „Judėjai neina tiesiu keliu.“ Jie visi skaito Knygą (Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)) (kur nurodyta įtikėti į visus pranašus), bet neišmanančių žmonių (kurie neskaitė raštų) žodžiai yra tokie pat, kaip ir jų žodžiai. Prisikėlimo dieną Allahas teis juos jų tarpusavio nesutarimuose (nuomonėse).

﴾ 114 ﴿

وَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّن مَّنَعَ مَسَـٰجِدَ ٱللَّهِ أَن يُذْكَرَ فِيهَا ٱسْمُهُۥ وَسَعَىٰ فِى خَرَابِهَآ ۚ أُو۟لَـٰٓئِكَ مَا كَانَ لَهُمْ أَن يَدْخُلُوهَآ إِلَّا خَآئِفِينَ ۚ لَهُمْ فِى ٱلدُّنْيَا خِزْىٌۭ وَلَهُمْ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ عَذَابٌ عَظِيمٌۭ ١١٤

Ir kas gali būti labiau kankintojas nei tie, kurie draudžia minėti Allaho Vardą Allaho mečetėse (melstis jose ir skaityti Allaho Knygą) ir siekia jas sunaikinti (naikina jas arba trukdo tikintiesiems į jas pakliūti)? Jie turėtų eiti į jas tik su baimės jausmu (kad už tai juos užklups bausmė). Gėda jiems žemiškame gyvenime ir didelė kančia pomirtiniame gyvenime.

﴾ 115 ﴿

وَلِلَّهِ ٱلْمَشْرِقُ وَٱلْمَغْرِبُ ۚ فَأَيْنَمَا تُوَلُّوا۟ فَثَمَّ وَجْهُ ٱللَّهِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ وَٰسِعٌ عَلِيمٌۭ ١١٥

Ir Allahui priklauso rytai ir vakarai (ir tai, kas tarp jų). Kur bepasisuksite, ten bus Allaho Veidas (apimtis). Iš tiesų, Allahas yra Visaapimantis, viską Žinantis.

﴾ 116 ﴿

وَقَالُوا۟ ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ وَلَدًۭا ۗ سُبْحَـٰنَهُۥ ۖ بَل لَّهُۥ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ ۖ كُلٌّۭ لَّهُۥ قَـٰنِتُونَ ١١٦

Ir jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) pasakė: „Allahas pasiemė sau vaiką (Judėjai sakė, kad Uzayr (Ezdras) (taika jam) yra Allaho sūnus; Krikščionys sakė, kad Isa (Jėzus) (taika jam) yra Allaho sūnus; o tie kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistai) sakė, kad angelai yra Allaho dukterys.)“. Jis (Allahas) yra Nepriekaištingiausiasis (jei Jis turėtų vaiką, tada jis turėtų būti kaip Jis, ir nėra nieko panašaus į Jį. (Žr. 42–11) (Jis neturi jokių trūkumų – Jis yra Tobulybė)! Priešingai (Jam nieko nereikia), (ir) viskas (kas) danguose ir žemėje priklauso Jam! Visi absoliučiai Jam paklūsta (todėl jie yra Jo valdomi ir kontroliuojami)!

﴾ 117 ﴿

بَدِيعُ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ ۖ وَإِذَا قَضَىٰٓ أَمْرًۭا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ ١١٧

Jis yra dangų ir žemės Kūrėjas (Jis sukūrė juos iš nebūties, o prieš tai jų tiesiog nebuvo). Kai Jis priima sprendimą, Jam užtenka (vieną kartą) pasakyti: „Būk!“, ir tai (iš karto) būna (įvyksta).

﴾ 118 ﴿

وَقَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَعْلَمُونَ لَوْلَا يُكَلِّمُنَا ٱللَّهُ أَوْ تَأْتِينَآ ءَايَةٌۭ ۗ كَذَٰلِكَ قَالَ ٱلَّذِينَ مِن قَبْلِهِم مِّثْلَ قَوْلِهِمْ ۘ تَشَـٰبَهَتْ قُلُوبُهُمْ ۗ قَدْ بَيَّنَّا ٱلْـَٔايَـٰتِ لِقَوْمٍۢ يُوقِنُونَ ١١٨

O tie, kurie (nieko nežino) (apie pranašų misiją) sako: „Jeigu Allahas pakalbėtų su mumis (ir pasakytų, kad šis asmuo (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) iš tikrųjų yra Jo pasiuntinys) arba jei mums ateitų Apreiškimas (stebuklas) (kad jis tikrai yra Allaho pasiuntinys).)!“ (Bet jie tai sako ne todėl, kad nori tiesos, o tik dėl savo užsispyrimo, nes Allahas visada davė Savo pasiuntiniams pakankamai Apreiškimų (gebėjimų daryti stebuklus), kad įrodytų tiesą, kad jie yra pasiuntiniai.) Taip jie kalbėjo ir tiems, kurie buvo prieš juos (ankstesniems pranašams), panašius žodžius: jų širdys (praeitų ir paskutinių netikinčiųjų) yra panašios (todėl, kad jie atmeta tiesą). Mes jau aiškiai parodėme apreiškimus (įrodymus) žmonėms, kurie yra įsitikinę (tiems, kurie tiki).

﴾ 119 ﴿

إِنَّآ أَرْسَلْنَـٰكَ بِٱلْحَقِّ بَشِيرًۭا وَنَذِيرًۭا ۖ وَلَا تُسْـَٔلُ عَنْ أَصْحَـٰبِ ٱلْجَحِيمِ ١١٩

Iš tiesų, Mes siuntėme tave (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) su Tiesa (su Allaho Knyga ir Jo Nurodymu) (visiems žmonėms), kaip gerųjų žinių nešėją (džiuginantį tikinčiuosius Rojumi) ir perspėjantį (įspėjantį užsispyrusius savo netikėjime apie bausmę Pragare), ir tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (po to, kai pateikei tiesą)) nebūsi klausinėjamas (neturėsi atsakomybės už tai) apie pragaro gyventojus.

﴾ 120 ﴿

وَلَن تَرْضَىٰ عَنكَ ٱلْيَهُودُ وَلَا ٱلنَّصَـٰرَىٰ حَتَّىٰ تَتَّبِعَ مِلَّتَهُمْ ۗ قُلْ إِنَّ هُدَى ٱللَّهِ هُوَ ٱلْهُدَىٰ ۗ وَلَئِنِ ٱتَّبَعْتَ أَهْوَآءَهُم بَعْدَ ٱلَّذِى جَآءَكَ مِنَ ٱلْعِلْمِ ۙ مَا لَكَ مِنَ ٱللَّهِ مِن وَلِىٍّۢ وَلَا نَصِيرٍ ١٢٠

Ir kaip judėjai, taip pat ir krikščionys niekada nebus tavimi (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) patenkinti, kol nesilaikysi jų tikėjimo (troškimus). Sakyk: „Iš tiesų, (tik) Allaho Kelias yra (tikrasis) Kelias (o ne tas, kuriuo kiekvienas iš jūsų eina)!“ Ir (Aš (Allahas) prisiekiu), jei tu (pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) vykdysi jų troškimus po to, kai (tikrosios) žinios (apie Koraną ir sunną) atėjo pas tave (per apreiškimą), tada nebus tau nuo Allaho nei Globėjo, nei Pagalbos. 

﴾ 121 ﴿

ٱلَّذِينَ ءَاتَيْنَـٰهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ يَتْلُونَهُۥ حَقَّ تِلَاوَتِهِۦٓ أُو۟لَـٰٓئِكَ يُؤْمِنُونَ بِهِۦ ۗ وَمَن يَكْفُرْ بِهِۦ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْخَـٰسِرُونَ ١٢١

Tie, kuriems Mes padovanojame Knygą (šios bendruomenės žmonėms (parapijiečiams) ir ankstesniesiems), (ir kurie) skaitė ją (jiems padovanotą Knygą, ar tai būtų Koranas, Tauratas (Tora), Indžilis (Evangelija), Zebur (Psalmė) ir kt. Allaho knygos), taip, kaip privaloma skaityti (tinkamai), iš tiesų, jie yra tarp tikinčiųjų. O jei kas netikės tuo (visai Knygomis), tas bus tarp patyrusiųjų nuostolius.

﴾ 122 ﴿

يَـٰبَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ٱذْكُرُوا۟ نِعْمَتِىَ ٱلَّتِىٓ أَنْعَمْتُ عَلَيْكُمْ وَأَنِّى فَضَّلْتُكُمْ عَلَى ٱلْعَـٰلَمِينَ ١٢٢

O Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys) vaikai! Atminkite Mano (daugybę) Malonę (Atsiuntėme daug pranašų ir daug Apreiškimų), kuria Mes palaiminome jus (ir dėkokite savo Viešpačiui už jas) (ir atsiminkite), ir (dar anksčiau) Aš suteikiau jums pirmenybę 11 (atsakomybė už Absoliutinės Tiesos išsaugojimą ir paskleidimą kitiems žmonėms) prieš pasaulius (žmonėms, kurie gyveno jų laikais, kai daug pranašų ir Knygų buvo atsiųsta jums nuo Allaho).

11 Išaukštinti reiškia paskirti atsakomybę: pavyzdžiui, šeimoje Allahas išaukštino vyrą prieš žmoną – tai reiškia, kad atsakomybė už visą šeimą ir šeimos ūkį tenka vyrui, bet čia Allahas prieš suteikdamas atsakomybę atsiuntė jiems Savo Malonę – daug pranašų ir Šventų Knygų – tam, kad jie galėtų įvykdyti savo atsakomybę.

﴾ 123 ﴿

وَٱتَّقُوا۟ يَوْمًۭا لَّا تَجْزِى نَفْسٌ عَن نَّفْسٍۢ شَيْـًۭٔا وَلَا يُقْبَلُ مِنْهَا عَدْلٌۭ وَلَا تَنفَعُهَا شَفَـٰعَةٌۭ وَلَا هُمْ يُنصَرُونَ ١٢٣

Ir bijokite tos Dienos (Teismo Dienos), kai jokia siela nesuteiks kitai naudos (negalės padėti), ir kai bus neįmanoma atsipirkti, kai užtarimas (jei ji neįtikėjo per savo gyvenimą žemėje) niekaip nepadės ir kai joms nebus suteiktas palaikymas (pagalba nuo Allaho bausmės).

﴾ 124 ﴿

وَإِذِ ٱبْتَلَىٰٓ إِبْرَٰهِـۧمَ رَبُّهُۥ بِكَلِمَـٰتٍۢ فَأَتَمَّهُنَّ ۖ قَالَ إِنِّى جَاعِلُكَ لِلنَّاسِ إِمَامًۭا ۖ قَالَ وَمِن ذُرِّيَّتِى ۖ قَالَ لَا يَنَالُ عَهْدِى ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٢٤

Taigi, Viešpats išbandė Ibrahimą (Abraomą) (taika jam) (Savo) Žodžiais (nurodydamas jam įvykdyti bet kurį Allaho žodį) ir tada Juos (Žodžius) užbaigė (kai jis (Ibrahimas (Abraomas)  (taika jam)) išpildė (žodžius)). Jis (Allahas) tarė: „Iš tiesų, aš padarysiu tave (visiems) žmonėms (kurie bus po tavęs) (geru) pavyzdžiu“. Jis (Ibrahimas (Abraomas) (taika jam)) pasakė: „Ir iš (visų) mano palikuonių (daryk visus mano palikuonis geru pavyzdžiu)“. Jis (Allahas) pasakė: „Mano Sandoris (Mano pažadas tau apie tai) nepasieks kankintojų (iš tavo palikuonių)“.

﴾ 125 ﴿

وَإِذْ جَعَلْنَا ٱلْبَيْتَ مَثَابَةًۭ لِّلنَّاسِ وَأَمْنًۭا وَٱتَّخِذُوا۟ مِن مَّقَامِ إِبْرَٰهِـۧمَ مُصَلًّۭى ۖ وَعَهِدْنَآ إِلَىٰٓ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ أَن طَهِّرَا بَيْتِىَ لِلطَّآئِفِينَ وَٱلْعَـٰكِفِينَ وَٱلرُّكَّعِ ٱلسُّجُودِ ١٢٥

Ir (primink žmonėms, o pranaše (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) taip: Mes įkūrėme (padarėme) šį Namą (Kaabą) kaip žmonių sugrįžimo vietą (į kurią jie grįžta piligrimystės metu ir kurią jie prisimena prieš kiekvieną maldą, kai pasirenka maldos kryptį) ir saugią vietą (kurioje žmonės yra saugūs sau ir savo nuosavybei, net medžiai ir žolė yra saugūs nuo nuplėšimo): „Ir nustatykite (pasidarykite) sau iš Ibrahimo (Abraomo) (taika jamstovėjimo vietos (Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)) „saliat“ (privalomą paros maldą) vietą (kur yra akmuo su pranašo Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)) pėdsakais, ant kurio jis stovėjo statant Kaabą. Netoli šios vietos piligrimas meldžiasi apėjęs Kaabą.). Ir Mes nurodėme Ibrahimui (Abraomui) (taika jam) ir Ismailui (Izmaeliui) (taika jam): „Išvalykite Mano Namus (Kaabą, kuri priklauso Man) (nuo matomos ir nematomos nešvaros) tiems, kurie apeina (daro tavaf) ar stovi (kyjam), ar lenkiasi veidu žemyn (rukiu) ir krenta žemėn nusilenkdami (sudžiud) maldoje!“

﴾ 126 ﴿

وَإِذْ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ رَبِّ ٱجْعَلْ هَـٰذَا بَلَدًا ءَامِنًۭا وَٱرْزُقْ أَهْلَهُۥ مِنَ ٱلثَّمَرَٰتِ مَنْ ءَامَنَ مِنْهُم بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ ۖ قَالَ وَمَن كَفَرَ فَأُمَتِّعُهُۥ قَلِيلًۭا ثُمَّ أَضْطَرُّهُۥٓ إِلَىٰ عَذَابِ ٱلنَّارِ ۖ وَبِئْسَ ٱلْمَصِيرُ ١٢٦

Ir Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė: „O Viešpatie! Padaryk tai (Meką) saugiu miestu ir apdovanok jo gyventojus, kurie tiki Allahu ir Paskutine diena (Teismo diena taip pat vadinama Paskutine diena, nes po šios dienos nebeliks daugiau dienų), vaisiais. (Allahas priėmė jo maldą ir) tarė: „Ir tiems, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), Aš (taip pat) duosiu (parūpinsiu jiems maisto) šiek tiek (ir neilgam), bet vėliau Aš nuvarysiu juos į kankinančią Pragaro ugnį.“ Ir (kaip) baisi yra ši (Pragaras) sugrįžimo vieta!

﴾ 127 ﴿

وَإِذْ يَرْفَعُ إِبْرَٰهِـۧمُ ٱلْقَوَاعِدَ مِنَ ٱلْبَيْتِ وَإِسْمَـٰعِيلُ رَبَّنَا تَقَبَّلْ مِنَّآ ۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلسَّمِيعُ ٱلْعَلِيمُ ١٢٧

Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) ir (jo sūnus) Ismailis (Izmaelis) (taika jam) iškėlė Namų (Kaabos) pamatus, kiekvienas sakydamas: O mūsų Viešpatie! Priimk iš mūsų. Iš tiesų, Tu viską Girdintis ir Tu viską Žinantis.

﴾ 128 ﴿

رَبَّنَا وَٱجْعَلْنَا مُسْلِمَيْنِ لَكَ وَمِن ذُرِّيَّتِنَآ أُمَّةًۭ مُّسْلِمَةًۭ لَّكَ وَأَرِنَا مَنَاسِكَنَا وَتُبْ عَلَيْنَآ ۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ ١٢٨

O mūsų Viešpatie! Padaryk mus (abu) nuolankiais Tau, o iš mūsų palikuonių – nuolankią bendruomenę Tau. Parodyk mums garbinimo apeigas ir priimk mūsų atgailą. Iš tiesų, Tu esi Atgailą Priimantis, Gailestingiausiasis.

﴾ 129 ﴿

رَبَّنَا وَٱبْعَثْ فِيهِمْ رَسُولًۭا مِّنْهُمْ يَتْلُوا۟ عَلَيْهِمْ ءَايَـٰتِكَ وَيُعَلِّمُهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَيُزَكِّيهِمْ ۚ إِنَّكَ أَنتَ ٱلْعَزِيزُ ٱلْحَكِيمُ ١٢٩

O mūsų Viešpatie! Atsiųsk jiems pasiuntinį iš jų pačių tarpo, kuris skaitys jiems Tavo Apreiškimus (ajas), išmokys Knygos (Korano) ir išminties (sunnos ir Allaho įstatymų ypatumus) bei apvalys (kūnus ir dvasią) (ir išauklės juos). Iš tiesų, Tu esi Visagalis, Išmintingiausiasis“.

﴾ 130 ﴿

وَمَن يَرْغَبُ عَن مِّلَّةِ إِبْرَٰهِـۧمَ إِلَّا مَن سَفِهَ نَفْسَهُۥ ۚ وَلَقَدِ ٱصْطَفَيْنَـٰهُ فِى ٱلدُّنْيَا ۖ وَإِنَّهُۥ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ لَمِنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ ١٣٠

Kas gi nusigręš nuo Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) bendruomenės (kas paliks monoteizmą ir nuolankumą Allahui), nebent tik kvailys? Mes jį (Ibrahimą (Abraomas) (taika jam)) išsirinkome pasaulietiniame gyvenime (paaukštinome jo padėtį tarp pasiuntinių), o Paskutiniąją Dieną jis bus teisiųjų gretose.

﴾ 131 ﴿

إِذْ قَالَ لَهُۥ رَبُّهُۥٓ أَسْلِمْ ۖ قَالَ أَسْلَمْتُ لِرَبِّ ٱلْعَـٰلَمِينَ ١٣١

Taigi jo (Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)) Viešpats jam tarė: „Pasiduok (būk monoteistas ir visiškai pasiduok Allahui) (būk musulmonu) ir atrask taiką! Jis pasakė: „Aš pasidaviau pasaulių Viešpačiui (tapau musulmonu)!“

﴾ 132 ﴿

وَوَصَّىٰ بِهَآ إِبْرَٰهِـۧمُ بَنِيهِ وَيَعْقُوبُ يَـٰبَنِىَّ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصْطَفَىٰ لَكُمُ ٱلدِّينَ فَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنتُم مُّسْلِمُونَ ١٣٢

Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) tai (šią religiją) padarė palikimu savo sūnums ir Jakūbas  (Jokūbas) (taika jam) sakė savo sūnums: „O mano sūnūs! Allahas parinko šią religiją (monoteizmą ir paklusnumą Allahui) jums. Ir nemirkite nebūdami musulmonais (visada tikėkite Allahu ir vykdykite Jo Žodžius)!“.

﴾ 133 ﴿

أَمْ كُنتُمْ شُهَدَآءَ إِذْ حَضَرَ يَعْقُوبَ ٱلْمَوْتُ إِذْ قَالَ لِبَنِيهِ مَا تَعْبُدُونَ مِنۢ بَعْدِى قَالُوا۟ نَعْبُدُ إِلَـٰهَكَ وَإِلَـٰهَ ءَابَآئِكَ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ إِلَـٰهًۭا وَٰحِدًۭا وَنَحْنُ لَهُۥ مُسْلِمُونَ ١٣٣

O gal jūs buvote Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) mirties liudininkai? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Mes garbinsime tavo Dievą (Allahą), tavo tėvų – Ibrahimo (Abraomo) (taika jam), Ismailio (Izmaelio) (taika jam), Ishako (Izaoko) (taika jam) Dievą, Vienintelį Dievą. Tik Jį vienintelį mes garbinsime. Mes musulmonai“.

﴾ 134 ﴿

تِلْكَ أُمَّةٌۭ قَدْ خَلَتْ ۖ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَلَكُم مَّا كَسَبْتُمْ ۖ وَلَا تُسْـَٔلُونَ عَمَّا كَانُوا۟ يَعْمَلُونَ ١٣٤

Tai jie (pranašai Ibrahimas (taika jam) ir Jakūbas (taika jam) su savo sūnumis) buvo bendruomenė, kuri kaip atėjo, taip ir išėjo (iš šio pasaulio). Tai, ką jie (gerai ar blogai) uždirbo, tai bus jų uždarbis, o jūs gausite tai, ką jūs uždirbote. Ir jūsų nepatrauks atsakomybei už tai, ką jie daro (Allahas aiškina žmonėms, kad kiekvienas atsakys tik už savo nuodėmes arba gaus apdovanojimą, niekas kitas negali atsakyti už kitą žmogų.).

﴾ 135 ﴿

وَقَالُوا۟ كُونُوا۟ هُودًا أَوْ نَصَـٰرَىٰ تَهْتَدُوا۟ ۗ قُلْ بَلْ مِلَّةَ إِبْرَٰهِـۧمَ حَنِيفًۭا ۖ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلْمُشْرِكِينَ ١٣٥

Ir jie (judėjai ir krikščionys) sakė (musulmonams): „Atsiverkite į judaizmą arba krikščionybę ir (tuomet) eisite tiesiu keliu.“ Pasakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ne (atsiverkime į) Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) (tikėjimą), kuris buvo „hanifas“ (tikintis vienu Dievu – monoteistas) ir nebuvo jis vienas, jis iš tų kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistus).

﴾ 136 ﴿

قُولُوٓا۟ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيْنَا وَمَآ أُنزِلَ إِلَىٰٓ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ وَيَعْقُوبَ وَٱلْأَسْبَاطِ وَمَآ أُوتِىَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَآ أُوتِىَ ٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمْ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍۢ مِّنْهُمْ وَنَحْنُ لَهُۥ مُسْلِمُونَ ١٣٦

Sakykite (o, tikintieji) (tiems žydams ir krikščioniams): „Mes tikime Allahu (mes pripažįstame  tik  Allahą kaip vienintelį dievą) ir tuo, kas mums buvo atsiųsta (Koranu), ir tuo, kas atsiųsta Ibrahimui (Abraomui) (taika jam) (dešimt ritinių), Ismailui (Izmaeliui) (taika jam), Ishakui (Izaokui) (taika jam), Jakūbui (Jokūbui) (taika jam) ir gentims (pranašams iš dvylikos pranašo Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) palikuonių kartų) ir kas buvo duota Mūsai (Mozei) (taika jam) (Tauratų (Torą) ir Isai (Jėzui) (taika jam) (Indžiliš (Evangelija) ir kas buvo duota pranašams iš savo Viešpaties (prieš tai atsiųstais Knygomis). Mes nedarome jokio skirtumo nei tarp vieno iš jų (Mes nesame tokie, kad pripažintume vienus pranašus, o kitų, kaip judėjai ir krikščionys, ne) ir tik Jam paklūstame“.

﴾ 137 ﴿

فَإِنْ ءَامَنُوا۟ بِمِثْلِ مَآ ءَامَنتُم بِهِۦ فَقَدِ ٱهْتَدَوا۟ ۖ وَّإِن تَوَلَّوْا۟ فَإِنَّمَا هُمْ فِى شِقَاقٍۢ ۖ فَسَيَكْفِيكَهُمُ ٱللَّهُ ۚ وَهُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلْعَلِيمُ ١٣٧

Jeigu jie taip pat kaip ir jūs patikės tuo, kuo ir jūs įtikėjote, jie eis Tiesiu Keliu, bet, jei jie nusisuks, jie prieštaraus Tiesai. Allahas išsaugos tave (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nuo jų, nes Jis viską Girdintis, viską Žinantis.

﴾ 138 ﴿

صِبْغَةَ ٱللَّهِ ۖ وَمَنْ أَحْسَنُ مِنَ ٱللَّهِ صِبْغَةًۭ ۖ وَنَحْنُ لَهُۥ عَـٰبِدُونَ ١٣٨

(Sakykite) „Pažiūrėkite į Dievo Spalvas“ (į tobulą tikėjimą – Islamą). Kas gali nuspalvinti geriau už Allahą? Štai mes esame tie, kurie yra vergai tik Jo.“

﴾ 139 ﴿

قُلْ أَتُحَآجُّونَنَا فِى ٱللَّهِ وَهُوَ رَبُّنَا وَرَبُّكُمْ وَلَنَآ أَعْمَـٰلُنَا وَلَكُمْ أَعْمَـٰلُكُمْ وَنَحْنُ لَهُۥ مُخْلِصُونَ ١٣٩

Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ar ginčijatės su mumis dėl Allaho, nors Allahas yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Tai, ką mes darome, priklauso mums, o tai, ką darote jūs, priklauso jums. Esame nuolankiai atsidavę tik Jam“.

﴾ 140 ﴿

أَمْ تَقُولُونَ إِنَّ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ وَيَعْقُوبَ وَٱلْأَسْبَاطَ كَانُوا۟ هُودًا أَوْ نَصَـٰرَىٰ ۗ قُلْ ءَأَنتُمْ أَعْلَمُ أَمِ ٱللَّهُ ۗ وَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّن كَتَمَ شَهَـٰدَةً عِندَهُۥ مِنَ ٱللَّهِ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ ١٤٠

Ar jūs (o, Knygos žmonės) teigsite, kad Ibrahimas (Abraomas) (taika jam), Ismailas (Izmaelius) (taika jam), Ishakas (Izaokas) (taika jam), Jakūbas (Jokūbas) (taika jam) ir gentys (pranašai iš dvylikos pranašo Jakūbo (Jokūbui) (taika jam) palikuonių kartų) buvo judėjai ar krikščionys? (Iš tiesų, šie pranašai gyveno dar prieš atsirandant judaizmui ir krikščionybei). Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)):Ar jūs žinote geriau, ar Allahas? Kas gali būti labiau kankintoju už tą, kuris paslėpė nuo Allaho turimus įrodymus? Ir Allahas negali nežinoti, ką jūs darote“.

﴾ 141 ﴿

تِلْكَ أُمَّةٌۭ قَدْ خَلَتْ ۖ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَلَكُم مَّا كَسَبْتُمْ ۖ وَلَا تُسْـَٔلُونَ عَمَّا كَانُوا۟ يَعْمَلُونَ ١٤١

Tai jie (Ibrahimas (taika jam) su sūnumis ir Jakūbas (taika jam) su sūnumis) buvo bendruomenė, kuri atėjo ir išėjo (iš šio pasaulio). Tai, ką jie (gerai ar blogai) uždirbo, tai bus jų uždarbis, o jūs gausite tai, ką jūs uždirbote. Ir jūsų nepatrauks atsakomybei už tai, ką jie darė (Allahas aiškina žmonėms, kad kiekvienas atsakys tik už savo nuodėmes arba gaus apdovanojimą už savo gerus darbus, niekas kitas negali atsakyti už kitą žmogų.).

﴾ 142 ﴿

سَيَقُولُ ٱلسُّفَهَآءُ مِنَ ٱلنَّاسِ مَا وَلَّىٰهُمْ عَن قِبْلَتِهِمُ ٱلَّتِى كَانُوا۟ عَلَيْهَا ۚ قُل لِّلَّهِ ٱلْمَشْرِقُ وَٱلْمَغْرِبُ ۚ يَهْدِى مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٍۢ مُّسْتَقِيمٍۢ ١٤٢

Tarp žmonių atsiras grupė kvailių, kurie sakys (šaipydamiesi):Kas nusuko juos nuo „kyblos“ (maldos krypties) (kol Al-Haram mečetė Mekoje tapo maldos kryptimi) (Iš pradžių, tikintieji meldėsi uolos kryptimi, kuri yra Jeruzalėje)?“. Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Rytai ir vakarai priklauso tik Allahui. Jis veda Teisiu Keliu, ką nori.“

﴾ 143 ﴿

وَكَذَٰلِكَ جَعَلْنَـٰكُمْ أُمَّةًۭ وَسَطًۭا لِّتَكُونُوا۟ شُهَدَآءَ عَلَى ٱلنَّاسِ وَيَكُونَ ٱلرَّسُولُ عَلَيْكُمْ شَهِيدًۭا ۗ وَمَا جَعَلْنَا ٱلْقِبْلَةَ ٱلَّتِى كُنتَ عَلَيْهَآ إِلَّا لِنَعْلَمَ مَن يَتَّبِعُ ٱلرَّسُولَ مِمَّن يَنقَلِبُ عَلَىٰ عَقِبَيْهِ ۚ وَإِن كَانَتْ لَكَبِيرَةً إِلَّا عَلَى ٱلَّذِينَ هَدَى ٱللَّهُ ۗ وَمَا كَانَ ٱللَّهُ لِيُضِيعَ إِيمَـٰنَكُمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ بِٱلنَّاسِ لَرَءُوفٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٤٣

Taigi, Mes padarėme jus bendruomene, einančia per vidurį (pačia teisinga ir geriausia), kad būtumėte Tiesos pavyzdžiu ir Tiesos liudytojai visiems žmonėms, o pranašas (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) būtų jūsų liudytojas. „Kyblą“ (maldos kryptį) Mes nukreipėme anksčiau į tą kryptį, į kurią jūs buvote nusikreipę tam, kad atskirtume tuos, kurie seks paskui pranašą (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), nuo tų, kurie grįš ant savo kulnų (grįš į savo esamą padėtį) (neis pranašo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) parodytu keliu). Žinoma, ši užduotis yra labai sunki, išskyrus tiems, kurie paklūsta Allahui. Allahas neleis, kad jūsų tikėjimas išnyktų. Nėra jokių abejonių, kad Allahas visiems žmonėms yra Maloningiausiasis, Gailestingiausiasis.

﴾ 144 ﴿

قَدْ نَرَىٰ تَقَلُّبَ وَجْهِكَ فِى ٱلسَّمَآءِ ۖ فَلَنُوَلِّيَنَّكَ قِبْلَةًۭ تَرْضَىٰهَا ۚ فَوَلِّ وَجْهَكَ شَطْرَ ٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ ۚ وَحَيْثُ مَا كُنتُمْ فَوَلُّوا۟ وُجُوهَكُمْ شَطْرَهُۥ ۗ وَإِنَّ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ لَيَعْلَمُونَ أَنَّهُ ٱلْحَقُّ مِن رَّبِّهِمْ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا يَعْمَلُونَ ١٤٤

Iš tiesų, Mes matėme tavo veidą, kuris nukreiptas (dažnai) į dangų, beieškodamas Tiesos. Ir Mes tikrai nukreipsime tave (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) link „kyblos“ (maldos krypties), kuria būsi patenkintas. Nagi, pasuk veidą į Al-Mesdžid Al-Haram (Uždraustą Mečetę). Kad ir kur būtumėte (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendruomenė), o tie, kurie įtikėjo, pasukite veidą į tą pusę! Tie, kuriems buvo atsiųsta Knyga (judėjams ir krikščionims), tikrai žino, kad tai iš tiesų yra jų Viešpaties nurodymas. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jie daro.

﴾ 145 ﴿

وَلَئِنْ أَتَيْتَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ بِكُلِّ ءَايَةٍۢ مَّا تَبِعُوا۟ قِبْلَتَكَ ۚ وَمَآ أَنتَ بِتَابِعٍۢ قِبْلَتَهُمْ ۚ وَمَا بَعْضُهُم بِتَابِعٍۢ قِبْلَةَ بَعْضٍۢ ۚ وَلَئِنِ ٱتَّبَعْتَ أَهْوَآءَهُم مِّنۢ بَعْدِ مَا جَآءَكَ مِنَ ٱلْعِلْمِ ۙ إِنَّكَ إِذًۭا لَّمِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٤٥

Iš tiesų, jei tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) atneši (pateiksi) visus Apreiškimus (įrodymus) tiems, kuriems buvo apreikšta Knyga (Šventasis Raštas), jie vis tiek neatitiks tavo „kyblos“ (maldos krypties). Ir tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) neatitiksi jų „kyblos“ (maldos krypties). Kai kurie iš jų nesilaiko vieni kitų „kyblos“ (maldos krypties). Ir jei pradėsi tenkinti jų troškimus po to, kai gavai žinių, tada būsi tarp kankitojų.

﴾ 146 ﴿

ٱلَّذِينَ ءَاتَيْنَـٰهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ يَعْرِفُونَهُۥ كَمَا يَعْرِفُونَ أَبْنَآءَهُمْ ۖ وَإِنَّ فَرِيقًۭا مِّنْهُمْ لَيَكْتُمُونَ ٱلْحَقَّ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ١٤٦

Tie, kuriems Mes davėme Knygą (Šventą Raštą) (judėjams ir krikščionims), pažins jį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip savo pačių sūnų. Tačiau kai kurie iš jų sąmoningai (tyčia) slepia Tiesą tuo metu, kai žino (kad tai yra tiesa).

﴾ 147 ﴿

ٱلْحَقُّ مِن رَّبِّكَ ۖ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلْمُمْتَرِينَ ١٤٧

(Absoliutinė) Tiesa iš tavo Viešpaties, taigi nebūk vienas iš tų, kurie abejoja (Absoliutinė Tiesa gali ateiti tik iš Tobulybės – Allaho).

﴾ 148 ﴿

وَلِكُلٍّۢ وِجْهَةٌ هُوَ مُوَلِّيهَا ۖ فَٱسْتَبِقُوا۟ ٱلْخَيْرَٰتِ ۚ أَيْنَ مَا تَكُونُوا۟ يَأْتِ بِكُمُ ٱللَّهُ جَمِيعًا ۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ١٤٨

Kiekvienas (žmogus) turi kryptį (pasirenka pats), į kurią jis atsuka veidą (kiekvienas žmogus yra linkęs į kokią nors nuomonę, mokslą, profesiją ir t. t.). Stenkitės aplenkti vienas kitą tik savo gerumu. Kad ir kur bebūtumėte, Allahas surinks jus kartu (Prikėlimo Dieną). Iš tiesų, Allahas Visagalis.

﴾ 149 ﴿

وَمِنْ حَيْثُ خَرَجْتَ فَوَلِّ وَجْهَكَ شَطْرَ ٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ ۖ وَإِنَّهُۥ لَلْحَقُّ مِن رَّبِّكَ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ ١٤٩

Ir iš kur tu pradėtum savo kelionę (kur bekeliautum) nedelsdamas pasuk savo veidą į Al-Mesdžid Al-Haram pusę (privalomoje maldoje). Šis nurodymas yra (absoliutinė) Tiesa iš jūsų Viešpaties. Allahas negali nežinoti, ką jūs darote.

﴾ 150 ﴿

وَمِنْ حَيْثُ خَرَجْتَ فَوَلِّ وَجْهَكَ شَطْرَ ٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ ۚ وَحَيْثُ مَا كُنتُمْ فَوَلُّوا۟ وُجُوهَكُمْ شَطْرَهُۥ لِئَلَّا يَكُونَ لِلنَّاسِ عَلَيْكُمْ حُجَّةٌ إِلَّا ٱلَّذِينَ ظَلَمُوا۟ مِنْهُمْ فَلَا تَخْشَوْهُمْ وَٱخْشَوْنِى وَلِأُتِمَّ نِعْمَتِى عَلَيْكُمْ وَلَعَلَّكُمْ تَهْتَدُونَ ١٥٠

Ir iš kur tu pradėtum savo kelionę (kur bekeliautum) pasuk savo veidą į Al-Mesdžid Al-Haram pusę (privalomoje maldoje) (Aukščiausiasis Allahas kartoja šiuos žodžius, kad pažymėtų šio veiksmo svarbą), ir, kur bebūtumėte pasukite savo veidus tiesiai į tą pusę, tam, kad žmonės neturėtų įrodymų prieš jus. Išskyrus tuos, kurie kankintojai (užsispyrę ir arogantiški vis tiek nenustos su jumis ginčytis ir bartis). Nebijokite jų, o bijokite Manęs (Mano bausmės). Tam, kad Aš užbaigčiau jums iki galo Savo Malonę (Allahas vieną dalį Savo Malonės žmonėms suteikė sukurdamas mus ir tam, kad mes galėtumėme gyventi, sukūrė šį nuostabų pasaulį, o likusi dalis laukia Rojuje). Tam, kad eitumėte Tiesos keliu.

﴾ 151 ﴿

كَمَآ أَرْسَلْنَا فِيكُمْ رَسُولًۭا مِّنكُمْ يَتْلُوا۟ عَلَيْكُمْ ءَايَـٰتِنَا وَيُزَكِّيكُمْ وَيُعَلِّمُكُمُ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَيُعَلِّمُكُم مَّا لَمْ تَكُونُوا۟ تَعْلَمُونَ ١٥١

Lygiai taip (vieną iš dalių Allaho Malonės) Mes nusiuntėme pas jus pasiuntinį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) iš jūsų tarpo, kuris deklaruoja Mūsų Apreiškimus, apvalo jus (nuo klaidų tikėjimo ir garbinimo klausimais ir nuo blogų moralinių savybių), moko jus Knygos (Korano) ir išminties, moko to, ko jūs anksčiau nežinojote.

﴾ 152 ﴿

فَٱذْكُرُونِىٓ أَذْكُرْكُمْ وَٱشْكُرُوا۟ لِى وَلَا تَكْفُرُونِ ١٥٢

Atsiminkite Mane (savo sieloje, lūpomis ir darbais), (ir) Aš jus prisiminsiu; ir būkite Man dėkingi (už visus Mano gerus darbus jums) ir neneikite Manęs (nebūkite man nedėkingi)!

﴾ 153 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱسْتَعِينُوا۟ بِٱلصَّبْرِ وَٱلصَّلَوٰةِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ مَعَ ٱلصَّـٰبِرِينَ ١٥٣

O jūs, kurie įtikėjote, ieškokite Mano Pagalbos per kantrybę ir „saliat“ (privalomą paros maldą). Iš tiesų, Allahas yra su tais, kurie yra kantrūs (Jis jiems padeda).

﴾ 154 ﴿

وَلَا تَقُولُوا۟ لِمَن يُقْتَلُ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ أَمْوَٰتٌۢ ۚ بَلْ أَحْيَآءٌۭ وَلَـٰكِن لَّا تَشْعُرُونَ ١٥٤

Ir nesakykite apie žuvusiuosius Allaho Kelyje: „Jie yra mirę.“ Ne, jie gyvi! Tik jūs to nesuvokiate.

﴾ 155 ﴿

وَلَنَبْلُوَنَّكُم بِشَىْءٍۢ مِّنَ ٱلْخَوْفِ وَٱلْجُوعِ وَنَقْصٍۢ مِّنَ ٱلْأَمْوَٰلِ وَٱلْأَنفُسِ وَٱلثَّمَرَٰتِ ۗ وَبَشِّرِ ٱلصَّـٰبِرِينَ ١٥٥

Ir iš tiesų, Mes išbandysime jus su trupučiu baimės (gamtinėmis ir socialinėmis nelaimėmis bei priešo išpuoliais), alkio (bado) ir dalies turto praradimo, gyvybės ir gaminiais (produktais ir palikuoniais). Pranešk džiugią žinią (dėl to, kad jie gaus didžiulį gėrį šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime) tiems, kurie yra kantrūs. 

﴾ 156 ﴿

ٱلَّذِينَ إِذَآ أَصَـٰبَتْهُم مُّصِيبَةٌۭ قَالُوٓا۟ إِنَّا لِلَّهِ وَإِنَّآ إِلَيْهِ رَٰجِعُونَ ١٥٦

Tie, kurie (kantrūs), kai juos ištinka nelaimė, sako: „Mes priklausome Allahui ir pas Jį sugrįšime (po mirties gausime Jo apdovanojimą už savo kantrybę).

﴾ 157 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ عَلَيْهِمْ صَلَوَٰتٌۭ مِّن رَّبِّهِمْ وَرَحْمَةٌۭ ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُهْتَدُونَ ١٥٧

Tai tie, kuriems nuo jų Viešpaties Atleidimas ir Gailestingumas (Allahas pagerbs juos dangaus angelais, kalbančiais apie juos). Būtent jie eina teisingu keliu (viena iš teisingo kelio dalių yra tinkamai parodyta kantrybė).

﴾ 158 ﴿

إِنَّ ٱلصَّفَا وَٱلْمَرْوَةَ مِن شَعَآئِرِ ٱللَّهِ ۖ فَمَنْ حَجَّ ٱلْبَيْتَ أَوِ ٱعْتَمَرَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِ أَن يَطَّوَّفَ بِهِمَا ۚ وَمَن تَطَوَّعَ خَيْرًۭا فَإِنَّ ٱللَّهَ شَاكِرٌ عَلِيمٌ ١٥٨

Nėra jokių abejonių, kad „As-Safa“ ir „Al-Marva“ 12 yra tarp Allaho apreikštų ženklų. Kas atlieka „hadž“ (piligriminę kelionę prie Kaabos, Aukojimo šventės metu) ar atlieka „umrą“ (piligriminę kelionę prie Kaabos, išskyrus Aukojimo šventės metu), jiems nėra nuodėmės keliauti tarp jų. Kas daro gera savo noru, tikrai Allahas yra Atlyginantis už gerumą, Jis viską Žinantis.

12 „Safa“ ir „Marva“ yra dviejų kalvų, esančių rytinėje Kabos pusėje, pavadinimai. Mūsų gerb. mama Hadžiar, ieškodama vandens savo sūnui, Ismailui (taika jam), ji septynis kartus bėgo tarp šių dviejų kalvų. Šiandien tie, kurie lankosi „Bajtullah“ (Kaba – Allaho Namas) ir atlieka piligriminę kelionę – „hadž“ bei „umrą“ – taip pat keliauja pirmyn ir atgal tarp „Safa“ ir „Marva“. Čia sakoma, kad nėra nuodėmės ateiti ir eiti tarp dviejų kalvų. Nes pagonių laikais ant abiejų kalvų buvo stabai. Nors islamas panaikino šiuos stabus, kai kuriems žmonėms iki šio Apreiškimo kilo abejonių.

﴾ 159 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكْتُمُونَ مَآ أَنزَلْنَا مِنَ ٱلْبَيِّنَـٰتِ وَٱلْهُدَىٰ مِنۢ بَعْدِ مَا بَيَّنَّـٰهُ لِلنَّاسِ فِى ٱلْكِتَـٰبِ ۙ أُو۟لَـٰٓئِكَ يَلْعَنُهُمُ ٱللَّهُ وَيَلْعَنُهُمُ ٱللَّـٰعِنُونَ ١٥٩

Iš tiesų, tuos, kurie slepia aiškius įrodymus, kuriuos Mes atsiuntėme, ir iš vedinimo, kurios Mes aiškiai išaiškinome Knygoje (visuose Šventuose Raštuose) žmonėms, Allahas juos prakeikia. Ir tie, kurie turi teisę prakeikti, taip pat juos prakeikia.

﴾ 160 ﴿

إِلَّا ٱلَّذِينَ تَابُوا۟ وَأَصْلَحُوا۟ وَبَيَّنُوا۟ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَتُوبُ عَلَيْهِمْ ۚ وَأَنَا ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ ١٦٠

Tačiau išskyrus tuos, kurie atgailauja ir bando pasitaisyti (nuoširdžiai) ir skleidžia Tiesą. Štai jiems – Aš atleidžiu. Esu Priimantis atgailą, Gailestingiausiasis (absoliutinio gailestingumo Turėtojas).

﴾ 161 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَمَاتُوا۟ وَهُمْ كُفَّارٌ أُو۟لَـٰٓئِكَ عَلَيْهِمْ لَعْنَةُ ٱللَّهِ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ وَٱلنَّاسِ أَجْمَعِينَ ١٦١

Iš tiesų, tie, kurie neigia (Absoliutinę Tiesą) ir miršta būdami neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), ant jų Allaho Prakeiksmas ir visų angelų ir žmonijos prakeiksmas (Teismo Dieną).

﴾ 162 ﴿

خَـٰلِدِينَ فِيهَا ۖ لَا يُخَفَّفُ عَنْهُمُ ٱلْعَذَابُ وَلَا هُمْ يُنظَرُونَ ١٦٢

Jie pasiliks prakeiksme (Pragare) nuolat. Nebepalengvės jų kančios ir nebežiūrės (Allahas nepažiūrės į jį pusę (Allaho žvilgsnis – tai yra didelė Malonė)) į jų veidus.

﴾ 163 ﴿

وَإِلَـٰهُكُمْ إِلَـٰهٌۭ وَٰحِدٌۭ ۖ لَّآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلرَّحْمَـٰنُ ٱلرَّحِيمُ ١٦٣

(Niekada nepamirškite) Jūsų Dievas yra vienas vienintelis (visiems) Dievas (tik Jį galima garbinti); Nėra kito (tikro) dievo, išskyrus Jį; Jis yra Maloningiausiasis (Absoliutinės malonės Turėtojas), Gailestingiausiasis (Absoliutinio gailestingumo Turėtojas).

﴾ 164 ﴿

إِنَّ فِى خَلْقِ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ وَٱخْتِلَـٰفِ ٱلَّيْلِ وَٱلنَّهَارِ وَٱلْفُلْكِ ٱلَّتِى تَجْرِى فِى ٱلْبَحْرِ بِمَا يَنفَعُ ٱلنَّاسَ وَمَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مِن مَّآءٍۢ فَأَحْيَا بِهِ ٱلْأَرْضَ بَعْدَ مَوْتِهَا وَبَثَّ فِيهَا مِن كُلِّ دَآبَّةٍۢ وَتَصْرِيفِ ٱلرِّيَـٰحِ وَٱلسَّحَابِ ٱلْمُسَخَّرِ بَيْنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلْأَرْضِ لَـَٔايَـٰتٍۢ لِّقَوْمٍۢ يَعْقِلُونَ ١٦٤

Be jokios abejonės, dangų ir žemės sukūrime, dienos ir nakties keitime (kaip jie seka vienas kitą), laivuose, kurie plaukioja jūra su tuo, kas naudinga žmonėms, (ir) vandenyje kurį Allahas pasiuntė iš dangų (per lietų) ir atgaivino žemę (išvedė augalus) su juo (vandeniu) po jos negyvumo, ir (tada) išsklaidė ant jos visokius gyvulius ir vėjų besikeitimuose (kryptims), ir debesyse, pavaldomų tarp dangų ir žemės, (visame tame) (turi) aiškius Apreiškimus žmonėms (kurie) suprantantiems!

﴾ 165 ﴿

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَتَّخِذُ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَندَادًۭا يُحِبُّونَهُمْ كَحُبِّ ٱللَّهِ ۖ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ أَشَدُّ حُبًّۭا لِّلَّهِ ۗ وَلَوْ يَرَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓا۟ إِذْ يَرَوْنَ ٱلْعَذَابَ أَنَّ ٱلْقُوَّةَ لِلَّهِ جَمِيعًۭا وَأَنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ ٱلْعَذَابِ ١٦٥

Kai kurie žmonės priskiria Jam lygiuosius, išskyrus Allahą, ir juos (netikrus dievus) myli lygiai taip pat kaip ir Allahą (jie daro netikriems dievams tai, kas turi būti daroma tik Allahui). Bet tų, kurie įtikėjo, pati didžiausia meilė yra tik Allahui. Jei tik tie kankintojai suprastų, kad visa valdžia priklauso Allahui ir, kad Allaho bausmė, iš tiesų, yra griežta (tai jie nedarytų ką nors lygiu Allahui).

﴾ 166 ﴿

إِذْ تَبَرَّأَ ٱلَّذِينَ ٱتُّبِعُوا۟ مِنَ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوا۟ وَرَأَوُا۟ ٱلْعَذَابَ وَتَقَطَّعَتْ بِهِمُ ٱلْأَسْبَابُ ١٦٦

Kai tie, kurie buvo sekami (netikri dievai), išsižadės tų, kurie juos sekė (netikėjime), kai pamatys kančias, ryšiai tarp jų nutrūks.

﴾ 167 ﴿

وَقَالَ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوا۟ لَوْ أَنَّ لَنَا كَرَّةًۭ فَنَتَبَرَّأَ مِنْهُمْ كَمَا تَبَرَّءُوا۟ مِنَّا ۗ كَذَٰلِكَ يُرِيهِمُ ٱللَّهُ أَعْمَـٰلَهُمْ حَسَرَٰتٍ عَلَيْهِمْ ۖ وَمَا هُم بِخَـٰرِجِينَ مِنَ ٱلنَّارِ ١٦٧

Ir tie, kurie sekė juos, sakys: „(O) jei mums būtų (galimybė gyventi pasaulyje) sugrįžimas į pasaulį dar kartą, tada mes nusigręžtume nuo jų, kaip jie nusigręžė nuo mūsų (Teismo Dieną)!“ Taip Allahas parodys jų poelgius, kad jie dar labiau nuliūstų, ir jie (niekada) neišeis iš Ugnies!

﴾ 168 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ كُلُوا۟ مِمَّا فِى ٱلْأَرْضِ حَلَـٰلًۭا طَيِّبًۭا وَلَا تَتَّبِعُوا۟ خُطُوَٰتِ ٱلشَّيْطَـٰنِ ۚ إِنَّهُۥ لَكُمْ عَدُوٌّۭ مُّبِينٌ ١٦٨

O, žmonės! Valgykite žemėje iš visko, ką Mes parūpinome jums, „halal“ (leistino) ir su sąlyga, kad būtų švarus. Bet nesekite šėtono (šaitan) pėdomis. Nes jis jums yra aiškus priešas.

﴾ 169 ﴿

إِنَّمَا يَأْمُرُكُم بِٱلسُّوٓءِ وَٱلْفَحْشَآءِ وَأَن تَقُولُوا۟ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ ١٦٩

Jis visada nurodo jums daryti bjaurias (mažas nuodėmes) ir itin dideles nuodėmes (fahša),  nešvarius darbus ir nori, kad jūs kalbėtumėte apie Allahą tai, ko jūs nežinote (be žinių kurtumėte melą apie Allahą).

﴾ 170 ﴿

وَإِذَا قِيلَ لَهُمُ ٱتَّبِعُوا۟ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ قَالُوا۟ بَلْ نَتَّبِعُ مَآ أَلْفَيْنَا عَلَيْهِ ءَابَآءَنَآ ۗ أَوَلَوْ كَانَ ءَابَآؤُهُمْ لَا يَعْقِلُونَ شَيْـًۭٔا وَلَا يَهْتَدُونَ ١٧٠

Kai jiems sakoma: „Sekite tuo, ką Allahas atsiuntė (Koraną ir sunną). Jie sako: „Ne! Mes laikysimės to, ką mes radome iš mūsų tėvų (tradicijų, papročių, tikėjimų, įpročių)“. O jei jų protėviai negalėtų mąstyti ir pasirinkti teisingo dalyko, ar jie sektų jais?

﴾ 171 ﴿

وَمَثَلُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ كَمَثَلِ ٱلَّذِى يَنْعِقُ بِمَا لَا يَسْمَعُ إِلَّا دُعَآءًۭ وَنِدَآءًۭ ۚ صُمٌّۢ بُكْمٌ عُمْىٌۭ فَهُمْ لَا يَعْقِلُونَ ١٧١

Ir kai tuos, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (šaukia į tiesą ir), jų pavyzdys prilygsta tam (ganytojo), kuris šaukia (bandą), kuri nieko negirdi, tik šaukimą ir šauksmą (nesupranta savo kalbos prasmės): kurčias (tiesai), nebylys (tiesą sakyti), aklas (matyti aiškius įrodymus) – ir jie nesupranta (kas jiems naudinga)!

﴾ 172 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ كُلُوا۟ مِن طَيِّبَـٰتِ مَا رَزَقْنَـٰكُمْ وَٱشْكُرُوا۟ لِلَّهِ إِن كُنتُمْ إِيَّاهُ تَعْبُدُونَ ١٧٢

O, tikintieji žmonės! Valgykite žemėje iš visko, kuo Mes aprūpinome jus, gerą ir švarų maistą, ir būkite dėkingi tik Allahui (už Jo gerus darbus jums), jeigu jūs Jam paklūstate.

﴾ 173 ﴿

إِنَّمَا حَرَّمَ عَلَيْكُمُ ٱلْمَيْتَةَ وَٱلدَّمَ وَلَحْمَ ٱلْخِنزِيرِ وَمَآ أُهِلَّ بِهِۦ لِغَيْرِ ٱللَّهِ ۖ فَمَنِ ٱضْطُرَّ غَيْرَ بَاغٍۢ وَلَا عَادٍۢ فَلَآ إِثْمَ عَلَيْهِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌ ١٧٣

Jis jums uždraudė tik šiuos dalykus: dvėselėną, kraują, kiaulieną ir gyvulius, paskerstus ne Allaho, o kito vardu. Jei kas nors yra priverstas (iš būtinybės) tai daryti (valgyti tai, kas uždrausta, dėl alkio, kad nenumirtų) nesiekdamas to, kas uždrausta, nerodydamas nepaklusnumo ir neperžengdamas būtinumo ribų, tada jam nėra nuodėmės. Iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

﴾ 174 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكْتُمُونَ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلْكِتَـٰبِ وَيَشْتَرُونَ بِهِۦ ثَمَنًۭا قَلِيلًا ۙ أُو۟لَـٰٓئِكَ مَا يَأْكُلُونَ فِى بُطُونِهِمْ إِلَّا ٱلنَّارَ وَلَا يُكَلِّمُهُمُ ٱللَّهُ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ وَلَا يُزَكِّيهِمْ وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌ ١٧٤

Iš tiesų, tie, kurie slepia dalį (bet kokią dalį) Knygos, kurią Allahas atsiuntė (tie, kas slepia tiesą, esančią jų raštuose), ir parduoda ją už menkus (palyginus su tuo, kas yra Amžinajame gyvenime) pinigus (pasauliniai gėriai ir valdžia), jie užpildo savo pilvus tik Ugnimi. Allahas nekalbės su jais Prisikėlimo Dieną ir neapvalys jų (nuo jų netikėjimo ir nuodėmių)! Jiems – skausminga kančia.

﴾ 175 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ ٱشْتَرَوُا۟ ٱلضَّلَـٰلَةَ بِٱلْهُدَىٰ وَٱلْعَذَابَ بِٱلْمَغْفِرَةِ ۚ فَمَآ أَصْبَرَهُمْ عَلَى ٱلنَّارِ ١٧٥

Jie įsigyja klaidą vietoje (Tiesaus) vedimo ir vietoj atleidimo nusipirko kančias. Kokie jie kantrūs Ugniai?!

﴾ 176 ﴿

ذَٰلِكَ بِأَنَّ ٱللَّهَ نَزَّلَ ٱلْكِتَـٰبَ بِٱلْحَقِّ ۗ وَإِنَّ ٱلَّذِينَ ٱخْتَلَفُوا۟ فِى ٱلْكِتَـٰبِ لَفِى شِقَاقٍۭ بَعِيدٍۢ ١٧٦

Tai (toks atlygis jiems) yra dėl to, kad Allahas atsiuntė Knygą (kiekvieną Savo Knygą) su Tiesa, ir iš tikrųjų tie, kurie ginčijasi (nesutinka) dėl Knygos, iš tiesų, yra gilioje klaidoje (toli nuo tiesos).

﴾ 177 ﴿

لَّيْسَ ٱلْبِرَّ أَن تُوَلُّوا۟ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ ٱلْمَشْرِقِ وَٱلْمَغْرِبِ وَلَـٰكِنَّ ٱلْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ وَٱلْكِتَـٰبِ وَٱلنَّبِيِّـۧنَ وَءَاتَى ٱلْمَالَ عَلَىٰ حُبِّهِۦ ذَوِى ٱلْقُرْبَىٰ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينَ وَٱبْنَ ٱلسَّبِيلِ وَٱلسَّآئِلِينَ وَفِى ٱلرِّقَابِ وَأَقَامَ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَى ٱلزَّكَوٰةَ وَٱلْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـٰهَدُوا۟ ۖ وَٱلصَّـٰبِرِينَ فِى ٱلْبَأْسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ وَحِينَ ٱلْبَأْسِ ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ صَدَقُوا۟ ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُتَّقُونَ ١٧٧

Dorybė tikrai tai nepasukti veidus (maldos metu) į rytus ar į vakarus. Iš tiesų, doras asmuo yra tas, kas įtikėjo į Allahą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Knygą (visus Šventus Raštus), pranašus; kurie išleidžia savo mylimą turtą artimiesiems, našlaičiams, vargšams, keleiviams, ieškantiems pagalbos ir vergams išlaisvinti; kurie atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą) ir duoda „zakiat“ (privalomą mokestį). Tokie žmonės laikosi savo sutartinių žodžių (įsipareigojimų); kurie bado, ligos ir karo metu yra kantrūs. Tokie žmonės sako tiesą. Jie yra dievobaimingieji (mutakun).

﴾ 178 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ كُتِبَ عَلَيْكُمُ ٱلْقِصَاصُ فِى ٱلْقَتْلَى ۖ ٱلْحُرُّ بِٱلْحُرِّ وَٱلْعَبْدُ بِٱلْعَبْدِ وَٱلْأُنثَىٰ بِٱلْأُنثَىٰ ۚ فَمَنْ عُفِىَ لَهُۥ مِنْ أَخِيهِ شَىْءٌۭ فَٱتِّبَاعٌۢ بِٱلْمَعْرُوفِ وَأَدَآءٌ إِلَيْهِ بِإِحْسَـٰنٍۢ ۗ ذَٰلِكَ تَخْفِيفٌۭ مِّن رَّبِّكُمْ وَرَحْمَةٌۭ ۗ فَمَنِ ٱعْتَدَىٰ بَعْدَ ذَٰلِكَ فَلَهُۥ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ١٧٨

O jūs, kurie įtikėjote! Žmogžudystės atveju jums yra nustatytas „kysas“ (nusikaltėliui skirta lygiavertė jo nusikaltimui bausmė): laisvas vyras už laisvą, vergas už vergą, moteris už moterį. Bet, jei žudikui atleidžia (nužudytojo) brolis (ar giminės), tuomet (tam, kam atleista) turėtų pasielgti taip, kaip yra teisinga, ir tinkamai sumokėti išpirką. Tai jūsų Viešpaties palengvėjimas ir gailestingumas. Bet, kas po to peržengs leistinumo ribas (papildomai atkeršys), jį ištiks skausmingos kančios.

﴾ 179 ﴿

وَلَكُمْ فِى ٱلْقِصَاصِ حَيَوٰةٌۭ يَـٰٓأُو۟لِى ٱلْأَلْبَـٰبِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ ١٧٩

O jūs, supratingi žmonės! „Kysas“ (nusikaltėliui skirta lygiavertė jo nusikaltimui bausmė) yra (saugus) gyvenimas. Tikimės, kad vengsite daryti nusikaltimus (žmogžudystes).

﴾ 180 ﴿

كُتِبَ عَلَيْكُمْ إِذَا حَضَرَ أَحَدَكُمُ ٱلْمَوْتُ إِن تَرَكَ خَيْرًا ٱلْوَصِيَّةُ لِلْوَٰلِدَيْنِ وَٱلْأَقْرَبِينَ بِٱلْمَعْرُوفِ ۖ حَقًّا عَلَى ٱلْمُتَّقِينَ ١٨٠

Jei kuriam iš jūsų artinasi mirtis (pastebimi ateinančios mirties požymiai), jei palieka iš gero (turto) kažką, tie, kurie yra dievobaimingieji, turi privalomą atsakomybę sudaryti atitinkamą teisėtą testamentą savo tėvui, savo mamai ir (artimiems) giminaičiams

﴾ 181 ﴿

فَمَنۢ بَدَّلَهُۥ بَعْدَ مَا سَمِعَهُۥ فَإِنَّمَآ إِثْمُهُۥ عَلَى ٱلَّذِينَ يُبَدِّلُونَهُۥٓ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ سَمِيعٌ عَلِيمٌۭ ١٨١

Jeigu kas nors pakeis testamentą po to, kai išgirs jį, tai kaltė tenka tik tam, kuris jį pakeitė. Iš tiesų, Allahas viską Girdintis, viską Žinantis.

﴾ 182 ﴿

فَمَنْ خَافَ مِن مُّوصٍۢ جَنَفًا أَوْ إِثْمًۭا فَأَصْلَحَ بَيْنَهُمْ فَلَآ إِثْمَ عَلَيْهِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٨٢

Kas nerimauja, kad testatorius padarys klaidą ar nusikaltimą ir sudarys šalių taiką (jam tarpininkaujant bus sudaryta taikos sutartis), jam nebus nuodėmės (jei patars palikėjui tai, kas labiau teisinga, arba pašalins tai, kas prieštarauja tam, ką nustatė Allahas). Iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

﴾ 183 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ كُتِبَ عَلَيْكُمُ ٱلصِّيَامُ كَمَا كُتِبَ عَلَى ٱلَّذِينَ مِن قَبْلِكُمْ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ ١٨٣

O jūs, kurie įtikėjote! Pasninkas jums yra privalomas taip pat kaip ir tiems, kurie buvo prieš jus, kuriems pasninkas buvo privalomas. Tam, kad pasisaugotumėte (nuo nuodėmių).

﴾ 184 ﴿

أَيَّامًۭا مَّعْدُودَٰتٍۢ ۚ فَمَن كَانَ مِنكُم مَّرِيضًا أَوْ عَلَىٰ سَفَرٍۢ فَعِدَّةٌۭ مِّنْ أَيَّامٍ أُخَرَ ۚ وَعَلَى ٱلَّذِينَ يُطِيقُونَهُۥ فِدْيَةٌۭ طَعَامُ مِسْكِينٍۢ ۖ فَمَن تَطَوَّعَ خَيْرًۭا فَهُوَ خَيْرٌۭ لَّهُۥ ۚ وَأَن تَصُومُوا۟ خَيْرٌۭ لَّكُمْ ۖ إِن كُنتُمْ تَعْلَمُونَ ١٨٤

(Pasninkas, kuris jums yra privalomas) yra suskaičiuotomis dienomis. Jei vienas iš jūsų serga arba yra kelionėje (dėl ko negali pasninkauti), (tegul) kitomis dienomis pasninkauja tiek dienų, kiek dienų nepasninkavo. Bet tie, kurie gali (neserga arba ne kelionėje, bet dėl nuolatinės ligos arba nuolatinio silpnumo (senatvės)) jiems reikia padaryti išpirką – pamaitinti vargšą (už kiekvieną praleistą dieną). O kas iš savo širdies padarys gerus darbus (pasninkaus ir darys gerus darbus arba papildomomis dienomis maitins daugiau negu vieną vargšą), tam bus dar geriau. Tačiau pasninkas jums geriau (negu išpirka), jei tik žinotumėte (pasninko privalumą prieš Allahą)!

﴾ 185 ﴿

شَهْرُ رَمَضَانَ ٱلَّذِىٓ أُنزِلَ فِيهِ ٱلْقُرْءَانُ هُدًۭى لِّلنَّاسِ وَبَيِّنَـٰتٍۢ مِّنَ ٱلْهُدَىٰ وَٱلْفُرْقَانِ ۚ فَمَن شَهِدَ مِنكُمُ ٱلشَّهْرَ فَلْيَصُمْهُ ۖ وَمَن كَانَ مَرِيضًا أَوْ عَلَىٰ سَفَرٍۢ فَعِدَّةٌۭ مِّنْ أَيَّامٍ أُخَرَ ۗ يُرِيدُ ٱللَّهُ بِكُمُ ٱلْيُسْرَ وَلَا يُرِيدُ بِكُمُ ٱلْعُسْرَ وَلِتُكْمِلُوا۟ ٱلْعِدَّةَ وَلِتُكَبِّرُوا۟ ٱللَّهَ عَلَىٰ مَا هَدَىٰكُمْ وَلَعَلَّكُمْ تَشْكُرُونَ ١٨٥

Tai Ramadano mėnuo, per kurį buvo apreikštas Koranas (pirmą kartą), kuris skirtas žmonėms kaip „furkan“ (galimybė matant Allaho Apreiškimus atskirti Absoliutinę Tiesą nuo melo) ir kuris yra Tiesos vedimas, kuriame yra aiškūs (suprantami) Apreiškimai. Kiekvienas iš jūsų, kuris taps liudininku (sutiks) šio mėnesio, tegul pasninkauja. Ir jeigu kuris iš jūsų sergate ar esate kelionėje ir negalite pasninkauti, tegul kitomis dienomis pasninkauja tiek dienų, kiek dienų nepasninkavo. Allahas jums nori palengvinimo, o ne apsunkinimo. Kai užpildysite suskaičiuotas dienas pasninkavimo (mėnesio), už tai, kad parodė jums Tiesos Kelią, šlovinkite Allahą žodžiais „Allahu Akbar“ (Allahas yra Didingiausiasis). Galbūt jūs būsite Jam dėkingi.

﴾ 186 ﴿

وَإِذَا سَأَلَكَ عِبَادِى عَنِّى فَإِنِّى قَرِيبٌ ۖ أُجِيبُ دَعْوَةَ ٱلدَّاعِ إِذَا دَعَانِ ۖ فَلْيَسْتَجِيبُوا۟ لِى وَلْيُؤْمِنُوا۟ بِى لَعَلَّهُمْ يَرْشُدُونَ ١٨٦

Ir kai mano vergai tavęs (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) paklaus apie Mane: „Iš tiesų, Aš tikrai esu labai arti. Kai (nuoširdžiai) meldžiasi Man, Aš priimu meldžiančiojo maldą. Taigi tegul jie skuba Mano Kvietimu, ir tiki Manimi teisingai (kad Aš esu arti ir atsakau į maldą), tam, kad galėtų eiti Tiesos keliu.“

﴾ 187 ﴿

أُحِلَّ لَكُمْ لَيْلَةَ ٱلصِّيَامِ ٱلرَّفَثُ إِلَىٰ نِسَآئِكُمْ ۚ هُنَّ لِبَاسٌۭ لَّكُمْ وَأَنتُمْ لِبَاسٌۭ لَّهُنَّ ۗ عَلِمَ ٱللَّهُ أَنَّكُمْ كُنتُمْ تَخْتَانُونَ أَنفُسَكُمْ فَتَابَ عَلَيْكُمْ وَعَفَا عَنكُمْ ۖ فَٱلْـَٔـٰنَ بَـٰشِرُوهُنَّ وَٱبْتَغُوا۟ مَا كَتَبَ ٱللَّهُ لَكُمْ ۚ وَكُلُوا۟ وَٱشْرَبُوا۟ حَتَّىٰ يَتَبَيَّنَ لَكُمُ ٱلْخَيْطُ ٱلْأَبْيَضُ مِنَ ٱلْخَيْطِ ٱلْأَسْوَدِ مِنَ ٱلْفَجْرِ ۖ ثُمَّ أَتِمُّوا۟ ٱلصِّيَامَ إِلَى ٱلَّيْلِ ۚ وَلَا تُبَـٰشِرُوهُنَّ وَأَنتُمْ عَـٰكِفُونَ فِى ٱلْمَسَـٰجِدِ ۗ تِلْكَ حُدُودُ ٱللَّهِ فَلَا تَقْرَبُوهَا ۗ كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ ءَايَـٰتِهِۦ لِلنَّاسِ لَعَلَّهُمْ يَتَّقُونَ ١٨٧

Pasninko laikotarpiu naktimis, jums sueiti (intymiai santykiauti) su savo žmonomis yra leistina. Jos yra priedanga jums, o jūs – priedanga joms. Iš tiesų, Allahas žinodamas, kad jūs patys save kankinate (Ramadano pasninko laikotarpiu sueinate su savo žmonomis) priėmė jūsų atgailą ir atleido (padarė tai leistinu). Nuo šiol prieikite prie jų (Ramadano naktimis) ir prašykite, ką Allahas jums paskyrė (stengtis įgyti palikuonis, kuriuos Allahas jums nulėmė). Valgykite ir gerkite tol, kol baltą ryto siūlą (šviesą) atskirsite nuo juodo siūlo (tamsos), tada užbaikite pasninką, kai ateis naktis.Tačiau nesiartinkite prie jų (žmonų), kol esate „itikaf“ (tai yra būsena, kada žmogus praleidžia paskutines dešimt dienų Ramadano pasninko metu mečetėje, jis negali išeiti iš mečetės ir turi kuo daugiau praleisti laiko garbindamas Allahą) mečetėse. Tai yra Allaho nustatytos ribos, nepažeidinėkite jų. Taip Allahas išaiškina Savo Apreiškimus tam, kad jūs susilaikytumėte (nuo nuodėmės padarymo). 

﴾ 188 ﴿

وَلَا تَأْكُلُوٓا۟ أَمْوَٰلَكُم بَيْنَكُم بِٱلْبَـٰطِلِ وَتُدْلُوا۟ بِهَآ إِلَى ٱلْحُكَّامِ لِتَأْكُلُوا۟ فَرِيقًۭا مِّنْ أَمْوَٰلِ ٱلنَّاسِ بِٱلْإِثْمِ وَأَنتُمْ تَعْلَمُونَ ١٨٨

Ir nerykite nuosavybės tarpusavyje dėl neteisėtų priežasčių (nesikėsinkite į svetimą turtą). Ir tuomet, kai jūs turite žinią (sąmoningai), neišnaudokite teisėjų (kad paskirtų verdiktą jūsų labui) tam, kad surytumėte nuosavybę neteisėtais būdais.

﴾ 189 ﴿

يَسْـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلْأَهِلَّةِ ۖ قُلْ هِىَ مَوَٰقِيتُ لِلنَّاسِ وَٱلْحَجِّ ۗ وَلَيْسَ ٱلْبِرُّ بِأَن تَأْتُوا۟ ٱلْبُيُوتَ مِن ظُهُورِهَا وَلَـٰكِنَّ ٱلْبِرَّ مَنِ ٱتَّقَىٰ ۗ وَأْتُوا۟ ٱلْبُيُوتَ مِنْ أَبْوَٰبِهَا ۚ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمْ تُفْلِحُونَ ١٨٩

Jie klausia tavęs (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie jauną mėnulį, sakyk: „Tai tik laiko rodyklės ir „hadžo“ (piligriminės kelionės prie Kaabos Aukojimo šventės metu) ženklas.“ Tačiau gerumas nėra tas, kad įeitumėte iš galo į namus (kaip darydavo iki pranašo Ismailo (taika jam) „ihramo“ būsenoje „hadžo“ ar „umros“ metu, tikėdami, kad tai priartina prie Allaho). Bet tas, kuris pasisaugoja nuo blogio, pasiekia gėrį. Įeikite į namus per jų duris ir bijokite Allaho, gal jūs išgelbėsite save (šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime).

﴾ 190 ﴿

وَقَـٰتِلُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ ٱلَّذِينَ يُقَـٰتِلُونَكُمْ وَلَا تَعْتَدُوٓا۟ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلْمُعْتَدِينَ ١٩٠

Ir kariaukite Allaho kelyje su tais, kurie kariauja prieš jus. Bet neperženkite leistinų ribų. Iš tiesų, Allahas nemyli peržengiančių (leistinas ribas)! 

﴾ 191 ﴿

وَٱقْتُلُوهُمْ حَيْثُ ثَقِفْتُمُوهُمْ وَأَخْرِجُوهُم مِّنْ حَيْثُ أَخْرَجُوكُمْ ۚ وَٱلْفِتْنَةُ أَشَدُّ مِنَ ٱلْقَتْلِ ۚ وَلَا تُقَـٰتِلُوهُمْ عِندَ ٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ حَتَّىٰ يُقَـٰتِلُوكُمْ فِيهِ ۖ فَإِن قَـٰتَلُوكُمْ فَٱقْتُلُوهُمْ ۗ كَذَٰلِكَ جَزَآءُ ٱلْكَـٰفِرِينَ ١٩١

Kad ir kur juos užtiksite, nužudykite juos (netikinčiuosius, kurie kovoja prieš jus) ir išvarykite iš ten, iš kur jie išvarė jus (iš Mekos). Nes „fitna“ (suirutė, neigimas Absoliutinės Tiesos, kova prieš Islamą) yra blogiau nei žudymas. Bet nekariaukite (nepradėkite kovos pirmi) su jais šalia Uždraustos Mečetės (Al-Masdžid Al-Haram), jei jie nekariauja ten su jumis. Bet, jei jie bandys jus nužudyti, nedelsdami nužudykite juos (ten). Tokia yra neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) bausmė.

﴾ 192 ﴿

فَإِنِ ٱنتَهَوْا۟ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٩٢

Bet jei jie sustos (nustos kovoti prie Uždraustos mečetės ir įtikės), iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

﴾ 193 ﴿

وَقَـٰتِلُوهُمْ حَتَّىٰ لَا تَكُونَ فِتْنَةٌۭ وَيَكُونَ ٱلدِّينُ لِلَّهِ ۖ فَإِنِ ٱنتَهَوْا۟ فَلَا عُدْوَٰنَ إِلَّا عَلَى ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٩٣

Ir kariaukite su jais tol, kol nebeliks „fitnos“ (suirutės, (Absoliutinės) Tiesos neigimo, kovos prieš Islamą) ir iki tol, kol įsigalės Allaho religija (kai bus galima laisvai išpažinti Islamą). Bet, jei jie atsisakys (liausis kariauti), tuomet nekariaukite, išskyrus su tais, kurie yra kankintojai.

﴾ 194 ﴿

ٱلشَّهْرُ ٱلْحَرَامُ بِٱلشَّهْرِ ٱلْحَرَامِ وَٱلْحُرُمَـٰتُ قِصَاصٌۭ ۚ فَمَنِ ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ فَٱعْتَدُوا۟ عَلَيْهِ بِمِثْلِ مَا ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ ۚ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ مَعَ ٱلْمُتَّقِينَ ١٩٤

„Haram“ (uždraustas – daryti blogus veiksmus) mėnuo (tai yra keturi mėnesiai: „Zulkade“ – vienuoliktasis mėnuo; „Zilhidže“ – dvyliktasis mėnuo; „Muharrem“ – pirmasis mėnuo; „Redžeb“ – septintasis mėnuo) prilyginamas „haram“ (uždraustas – daryti blogus veiksmus) mėnesiui. Už „haram“ lygiavertis veiksmas. Jeigu kas puola jus, jūs taip pat lygiaverčiai pulkite juos. Ir bijokite Allaho (atlygindami patys nepažeiskite ribų) ir žinokite, kad Allahas su dievobaimingaisiais (Mutakun).

﴾ 195 ﴿

وَأَنفِقُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَلَا تُلْقُوا۟ بِأَيْدِيكُمْ إِلَى ٱلتَّهْلُكَةِ ۛ وَأَحْسِنُوٓا۟ ۛ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلْمُحْسِنِينَ ١٩٥

Išleiskite (savo nuosavybę) Allaho kelyje; Nekelkite sau pavojaus savo rankomis. Darykite gera, iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie daro gera.

﴾ 196 ﴿

وَأَتِمُّوا۟ ٱلْحَجَّ وَٱلْعُمْرَةَ لِلَّهِ ۚ فَإِنْ أُحْصِرْتُمْ فَمَا ٱسْتَيْسَرَ مِنَ ٱلْهَدْىِ ۖ وَلَا تَحْلِقُوا۟ رُءُوسَكُمْ حَتَّىٰ يَبْلُغَ ٱلْهَدْىُ مَحِلَّهُۥ ۚ فَمَن كَانَ مِنكُم مَّرِيضًا أَوْ بِهِۦٓ أَذًۭى مِّن رَّأْسِهِۦ فَفِدْيَةٌۭ مِّن صِيَامٍ أَوْ صَدَقَةٍ أَوْ نُسُكٍۢ ۚ فَإِذَآ أَمِنتُمْ فَمَن تَمَتَّعَ بِٱلْعُمْرَةِ إِلَى ٱلْحَجِّ فَمَا ٱسْتَيْسَرَ مِنَ ٱلْهَدْىِ ۚ فَمَن لَّمْ يَجِدْ فَصِيَامُ ثَلَـٰثَةِ أَيَّامٍۢ فِى ٱلْحَجِّ وَسَبْعَةٍ إِذَا رَجَعْتُمْ ۗ تِلْكَ عَشَرَةٌۭ كَامِلَةٌۭ ۗ ذَٰلِكَ لِمَن لَّمْ يَكُنْ أَهْلُهُۥ حَاضِرِى ٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ ۚ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ ٱلْعِقَابِ ١٩٦

Atlikite „hadž“ (privalomą piligriminę kelionę prie Kaabos Aukojimo šventės metu) ir „umrą“ (piligriminę kelionę prie Kaabos ne Aukojimo šventės metu) dėl Allaho (Malonės) be trūkumų. Jei jūs turite sunkumų (jūs negalite atlikti „hadž“ arba „umros“ dėl kokių nors priežasčių po to, kai patekote į „ihramo“ būseną – prasideda nuo to momento, kai įeinate į ihramą (piligriminiai rūbai) „mikate“ (vietovės, kur reikia apsivilti ihramą) pagal savo galimybes siųskite auką. Bet neskuskite savo galvų iki tol, kol auka nepasieks savo vietos (al-haram vietovėje). Bet jei kuris nors iš jūsų (kuris po to, kai nusiskuto) serga ar turi galvos negalavimus, tegul jis pasninkauja (tris dienas) arba daro auką (pamaitina šešis vargšus), arba kaip išpirką paaukoja gyvūną (avį). Ir jei esate saugus (ir sveikas), tada tas, kuris atlieka „umrą“ ir nori gauti atlygį kaip už „hadž“ (Hadž at-tamattu’), tam asmeniui reikia paaukoti vieną gyvūną pagal savo galimybes. Nerandantys (neturintys ką paaukoti) turi pasninkauti tris dienas „hadž“ metu ir septynias dienas grįžę, tai iš viso dešimt dienų; tai galioja tik tiems, kurių šeimos negyvena šalia Al-Masdžid Al-Haram (Uždraustos Mečetės). Gerbkite Allaho nurodymus ir žinokite, kad Allaho bausmė yra griežta.

﴾ 197 ﴿

ٱلْحَجُّ أَشْهُرٌۭ مَّعْلُومَـٰتٌۭ ۚ فَمَن فَرَضَ فِيهِنَّ ٱلْحَجَّ فَلَا رَفَثَ وَلَا فُسُوقَ وَلَا جِدَالَ فِى ٱلْحَجِّ ۗ وَمَا تَفْعَلُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ يَعْلَمْهُ ٱللَّهُ ۗ وَتَزَوَّدُوا۟ فَإِنَّ خَيْرَ ٱلزَّادِ ٱلتَّقْوَىٰ ۚ وَٱتَّقُونِ يَـٰٓأُو۟لِى ٱلْأَلْبَـٰبِ ١٩٧

„Hadž“ yra (atliekamas) per nustatytus mėnesius (šavval, zulkada ir per pirmąsias dešimt zulhidža mėnesio dienų). Kas šiais mėnesiais padarė ketinimą atlikti „hadž“ (dėvėdamas ihramą), tam „hadž“ metu negalima turėti intymumo (turėti intymių santykių nei žodžiais, nei veiksmais), draudžiamas nepaklusnumas (Allaho nurodymu, kuriuo apibrėžiama nuodėmė), įsivėlimas į ginčus. Kad ir ką gero padarytumėte, Allahas tai žino. Pasirūpinkite atsargomis (lėšomis atlikti „hadž“ ir teisingais darbais dėl Amžinojo gyvenimo), bet dar geresnės atsargos – tai pasisaugojimas (nuo Allaho bausmės). O jūs, mąstantieji žmonės! Bijokite Manęs (Mano bausmės)!

﴾ 198 ﴿

لَيْسَ عَلَيْكُمْ جُنَاحٌ أَن تَبْتَغُوا۟ فَضْلًۭا مِّن رَّبِّكُمْ ۚ فَإِذَآ أَفَضْتُم مِّنْ عَرَفَـٰتٍۢ فَٱذْكُرُوا۟ ٱللَّهَ عِندَ ٱلْمَشْعَرِ ٱلْحَرَامِ ۖ وَٱذْكُرُوهُ كَمَا هَدَىٰكُمْ وَإِن كُنتُم مِّن قَبْلِهِۦ لَمِنَ ٱلضَّآلِّينَ ١٩٨

Nebus nuodėmės jums, jei siekiate savo Viešpaties Dosnumo (Nebus nuodėmės, jei „hadžo“ dienomis prekiausite ir uždirbsite pelną). Ir kai iš Arafato pajudėsite (po saulėlydžio, kai stovėjimas baigsis) prisiminkite Allahą (šlovinkite Jį, sakydami „talbiją“ 13 ir kreipdamiesi į Jį su maldomis) prie saugomo paminklo (Muzdalifah slėnyje). Ir minėkite Jį (Allahą) (teisingu būdu), kaip Jis nurodė (jums), nors prieš tai (kol Jis parodė tikrąjį kelią) buvote iš (tarp) klystančiųjų.

13 arab. ﺍﻟﺘﻠﺒﻴﺔ arba lyabbaik ﻟَﺒَّﻴْﻚَ – „Štai aš priešais Tave!“.

﴾ 199 ﴿

ثُمَّ أَفِيضُوا۟ مِنْ حَيْثُ أَفَاضَ ٱلنَّاسُ وَٱسْتَغْفِرُوا۟ ٱللَّهَ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٩٩

Tada judėkite (iš Arafato) iš tos pačios vietos (iš stovėjimo vietos), iš kurios pajudėjo žmonės, ir paprašykite Allaho atleidimo, iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis, Gailestingiausiasis!

﴾ 200 ﴿

فَإِذَا قَضَيْتُم مَّنَـٰسِكَكُمْ فَٱذْكُرُوا۟ ٱللَّهَ كَذِكْرِكُمْ ءَابَآءَكُمْ أَوْ أَشَدَّ ذِكْرًۭا ۗ فَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَقُولُ رَبَّنَآ ءَاتِنَا فِى ٱلدُّنْيَا وَمَا لَهُۥ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ مِنْ خَلَـٰقٍۢ ٢٠٠

Kai pagaliau baigsite savo „hadž“ apeigas, prisiminkite Allahą, kaip prisimenate savo tėvus (protėvius), net dar stipriau. Kai kurie žmonės sako: „O mūsų Viešpatie, duok mums (mūsų dalį (laimę)) šiame pasaulyje (kas gyvena tik šiuo pasauliu)!“ Bet jie neturės dalies Pomirtiniame gyvenime.

﴾ 201 ﴿

وَمِنْهُم مَّن يَقُولُ رَبَّنَآ ءَاتِنَا فِى ٱلدُّنْيَا حَسَنَةًۭ وَفِى ٱلْـَٔاخِرَةِ حَسَنَةًۭ وَقِنَا عَذَابَ ٱلنَّارِ ٢٠١

Kai kurie žmonės iš jų sako: „O mūsų Viešpatie! Duok mums gėrio šiame pasaulyje (sveikatos, maistą, naudingas žinias ir galimybę atlikti gerus darbus) ir gėrio Pomirtiniame gyvenime (Rojų) ir apsaugok mus nuo ugnies kančių!“

﴾ 202 ﴿

أُو۟لَـٰٓئِكَ لَهُمْ نَصِيبٌۭ مِّمَّا كَسَبُوا۟ ۚ وَٱللَّهُ سَرِيعُ ٱلْحِسَابِ ٢٠٢

Jiems skirta dalis iš to, ką jie uždirbo. Allahas labai greitai atsiskaito.

﴾ 203 ﴿

وَٱذْكُرُوا۟ ٱللَّهَ فِىٓ أَيَّامٍۢ مَّعْدُودَٰتٍۢ ۚ فَمَن تَعَجَّلَ فِى يَوْمَيْنِ فَلَآ إِثْمَ عَلَيْهِ وَمَن تَأَخَّرَ فَلَآ إِثْمَ عَلَيْهِ ۚ لِمَنِ ٱتَّقَىٰ ۗ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّكُمْ إِلَيْهِ تُحْشَرُونَ ٢٠٣

Šlovinkite Allahą (sakydami: „talbiją“ ir „takbir“ („Allahu Akbar“ – Allah yra Didingiausiasis)) nurodytomis dienomis 14 (tašriko dienomis). Kas skuba atgal (iš Minos į Meką) per dvi dienas (norės palikti Minos slėnį iki saulėlydžio dvyliktą dieną po akmenukų mėtymo), tam nėra nuodėmės. Kas pasilieka (pasiliks nakvoti Minoje, kad galėtų mesti akmenukus tryliktą dieną), tam taip pat nėra nuodėmės. Tai skirta tiems, kurie pasisaugoja nuo Allaho (bausmės). Bijokite eiti prieš Allahą ir žinokite, kad būsite surinkti pas Jį (Teismo Dieną).

14 Nurodytos dienos yra „tašriko“ dienos. „Tašriko“ dienos yra 9-oji, 10-oji, 11-oji, 12-oji ir 13-oji Zulhidžos mėnesio dienos.

﴾ 204 ﴿

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يُعْجِبُكَ قَوْلُهُۥ فِى ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا وَيُشْهِدُ ٱللَّهَ عَلَىٰ مَا فِى قَلْبِهِۦ وَهُوَ أَلَدُّ ٱلْخِصَامِ ٢٠٤

Ir tarp žmonių yra toks (sakoma apie dviveidį), kurio žodžiai apie žemiškąjį gyvenimą tave (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) džiugina (jis savo iškalbingumu nori gauti tik dalį šio gyvenimo) ir kviečia Allahą kaip liudytoją to, kas yra jo širdyje (jis prisiekia sakydamas, kad Allahas yra liudytojas, kad jis visa siela myli islamą), ir jis yra užsispyręs ginčuose.

﴾ 205 ﴿

وَإِذَا تَوَلَّىٰ سَعَىٰ فِى ٱلْأَرْضِ لِيُفْسِدَ فِيهَا وَيُهْلِكَ ٱلْحَرْثَ وَٱلنَّسْلَ ۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ ٱلْفَسَادَ ٢٠٥

Ir kai jis nusisuka (palieka tave Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), tuomet jis eina per žemę, kad pasėtų joje netvarką (nerimą, netikėjimą ir nuodėmes) ir sunaikintų pasėlius (žmones) ir gyvulius – bet Allahas nemėgsta netvarkos!

﴾ 206 ﴿

وَإِذَا قِيلَ لَهُ ٱتَّقِ ٱللَّهَ أَخَذَتْهُ ٱلْعِزَّةُ بِٱلْإِثْمِ ۚ فَحَسْبُهُۥ جَهَنَّمُ ۚ وَلَبِئْسَ ٱلْمِهَادُ ٢٠٦

Kai jam sakoma: „Bijok Allaho (bausmės) (ir nustok žemėje daryti žalą)“. Jo pasididžiavimas veda jį į nuodėmę. Jam užtenka Gijenos (Pragaro), ir vienareikšmiškai, (kaip) baisi yra ši (ugninė) lova!

﴾ 207 ﴿

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَشْرِى نَفْسَهُ ٱبْتِغَآءَ مَرْضَاتِ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ رَءُوفٌۢ بِٱلْعِبَادِ ٢٠٧

Taip pat tarp žmonių yra toks, kuris save aukoja tam, kad užsitarnautų Allaho patenkinimą. Allahas yra Kupinas Malonės Savo vergams. 

﴾ 208 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱدْخُلُوا۟ فِى ٱلسِّلْمِ كَآفَّةًۭ وَلَا تَتَّبِعُوا۟ خُطُوَٰتِ ٱلشَّيْطَـٰنِ ۚ إِنَّهُۥ لَكُمْ عَدُوٌّۭ مُّبِينٌۭ ٢٠٨

O jūs, kurie įtikėjote! Įeikite (kiekvienas) į paklusnumą (priimkite visas Allaho nuostatas, vykdydami visas Jo nuostatas ir neapleiskite nė vienos iš jų) ir nesekite šeitano (šėtono) pėdomis (kai jis ragina jus nepaklusti)! Iš tiesų, jis (šėtonas) yra atviras jūsų priešas! (Visagalis Allahas nurodė tikintiesiems priimti visą islamą, vykdyti visus religijos reikalavimus ir neatsisakyti net vieno iš jų. Musulmonas neturėtų būti panašus į tuos, kurie vykdo Dievo nurodymus, kai jie sutampa su savo troškimais, ir atsisako juos vykdyti, kai jie nesutampa su jo troškimais. Musulmonas privalo pajungti savo troškimus religijos reikalavimams ir atlikti visus teisingus darbus. Jei jis negali įvykdyti dalies nurodymų, jis turi turėti tvirtą ketinimą pirmai progai pasitaikius juos įvykdyti ir savo ketinimo dėka atsigriebti už tai, kas buvo prarasta. Ir kadangi žmogus negali visiškai priimti islamo, kol nenusisuka nuo šėtono kelių, tai Visagalis Allahas uždraudė tikintiesiems sekti šėtono pėdomis, daryti nuodėmes, nes šėtonas – aiškus žmonijos priešas, kuris nurodo žmonėms daryti tik šlykštybes ir smerktinus veiksmus ir ragina juos daryti viską, kas gali jiems pakenkti. Tačiau žmogus negali išvengti klaidų ir apsirikimų, todėl Visagalis toliau pasakė:

﴾ 209 ﴿

فَإِن زَلَلْتُم مِّنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْكُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ فَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٌ ٢٠٩

Ir jei jūs nukrypstate (nuo Tiesos kelio) po to, kai jums pasirodė aiškūs įrodymai (akivaizdūs argumentai iš Korano ir Sunos – pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) gyvenimo pavyzdys), tuomet žinokite, kad Allahas yra Didingiausiasis (Savo viešpatijoje), Išmintingiausiasis (savo sprendimais ir įsakymais).

﴾ 210 ﴿

هَلْ يَنظُرُونَ إِلَّآ أَن يَأْتِيَهُمُ ٱللَّهُ فِى ظُلَلٍۢ مِّنَ ٱلْغَمَامِ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ وَقُضِىَ ٱلْأَمْرُ ۚ وَإِلَى ٱللَّهِ تُرْجَعُ ٱلْأُمُورُ ٢١٠

Ar jie (tie užsispyrę neigiantieji Tiesą (absoliutinę) tik laukia, kol Allahas (Pats) (Teismo dieną) jiems pasirodys debesų šešėlyje ir angelai? Ir (tada jau bus) nuspręsta (Allahas priėmė Savo Nuosprendį) reikaluose, ir (tik) Allahui (vienam) grąžinami (visi) reikalai (susiję su šiuo pasauliu ir amžinuoju gyvenimu).

﴾ 211 ﴿

سَلْ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ كَمْ ءَاتَيْنَـٰهُم مِّنْ ءَايَةٍۭ بَيِّنَةٍۢ ۗ وَمَن يُبَدِّلْ نِعْمَةَ ٱللَّهِ مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْهُ فَإِنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ ٱلْعِقَابِ ٢١١

(O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) paklausk Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonių) sūnūs (kurie priešinasi tau): „Kiek Mes jiems davėme (apreiškėme) aiškių Apreiškimų (kurie nurodė Tiesą)?“ (Bet jie juos visus atmetė ir nusigręžė nuo jų ir iškraipė juos pakeisdami žodžius.) Ir jei kas nors pakeis Allaho Malonę (Jo Knygą) po to, kai ji atėjo (kai jis apie tai sužinojo), tada tikrai Allahas bus Griežtas bausmėje!

﴾ 212 ﴿

زُيِّنَ لِلَّذِينَ كَفَرُوا۟ ٱلْحَيَوٰةُ ٱلدُّنْيَا وَيَسْخَرُونَ مِنَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ۘ وَٱلَّذِينَ ٱتَّقَوْا۟ فَوْقَهُمْ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۗ وَٱللَّهُ يَرْزُقُ مَن يَشَآءُ بِغَيْرِ حِسَابٍۢ ٢١٢

Tiems, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos), papuoštas žemiškasis gyvenimas ir jie tyčiojasi iš tų, kurie įtikėjo, bet tie, kurie pasisaugoja (nuo Allaho bausmės), Prisikėlimo dieną bus aukštesni už juos (neigiančiuosius absoliutinę Tiesą). (Kai Allahas nuves tuos, kurie įtikėjo, į aukščiausius Rojaus lygius, o netikinčiuosius nustums į patį pragaro dugną.) Ir Allahas suteiks aprūpinimą kam tik panorės (iš Savo kūrinių) neskaičiuodamas.

﴾ 213 ﴿

كَانَ ٱلنَّاسُ أُمَّةًۭ وَٰحِدَةًۭ فَبَعَثَ ٱللَّهُ ٱلنَّبِيِّـۧنَ مُبَشِّرِينَ وَمُنذِرِينَ وَأَنزَلَ مَعَهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ بِٱلْحَقِّ لِيَحْكُمَ بَيْنَ ٱلنَّاسِ فِيمَا ٱخْتَلَفُوا۟ فِيهِ ۚ وَمَا ٱخْتَلَفَ فِيهِ إِلَّا ٱلَّذِينَ أُوتُوهُ مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ بَغْيًۢا بَيْنَهُمْ ۖ فَهَدَى ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لِمَا ٱخْتَلَفُوا۟ فِيهِ مِنَ ٱلْحَقِّ بِإِذْنِهِۦ ۗ وَٱللَّهُ يَهْدِى مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٍۢ مُّسْتَقِيمٍ ٢١٣

(Iš pradžių) (nuo pirmo žmogaus Adamo (Adomo) (taika jam) eros iki pranašo Nūho (Nojaus) (taika jam)) žmonės buvo viena bendruomenė (visi turėjo vieną tikėjimą – islamą), (bet po to buvo daug žmonių, ir jie nesutarė, ir tuomet atsirado poreikis Allaho pasiuntiniams) ir Allahas siuntė pranašus kaip pasiuntinius (kurie skelbė džiugią žinią tiems, kurie tapo paklusnūs Allahui, kad jiems buvo pažadėtas Rojus) ir perspėtojus (kurie įspėjo tuos, kurie tapo neigiančiaisiais absoliutinę Tiesą ir kurie nepakluso Allahui, kad jiems buvo pažadėtas Pragaras) ir išsiųsti su jais (per pranašus) Knygos (Šventi Raštai) su Tiesa, kad būtų galima įspręsti (pašalinti) tarp žmonių tai, dėl ko jie nesusitarė (visais tikėjimo ir gyvenimo klausimais). Nes tik tos (bendruomenės), kurioms tai buvo duota, dėl Jo (Allaho Knygos) išsiskirstė po aiškių Apreiškimų iš piktybiškumo (priešiškumo) tarpusavyje. Ir Allahas tuos, kurie įtikėjo, nukreipė prie Tiesos, dėl kurios jie ginčijosi tarpusavyje. Ir Allahas, ką nori, veda tiesiu keliu (padeda, kam nori, iš Savo tarnų eiti Tiesiu keliu)!

﴾ 214 ﴿

أَمْ حَسِبْتُمْ أَن تَدْخُلُوا۟ ٱلْجَنَّةَ وَلَمَّا يَأْتِكُم مَّثَلُ ٱلَّذِينَ خَلَوْا۟ مِن قَبْلِكُم ۖ مَّسَّتْهُمُ ٱلْبَأْسَآءُ وَٱلضَّرَّآءُ وَزُلْزِلُوا۟ حَتَّىٰ يَقُولَ ٱلرَّسُولُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ مَعَهُۥ مَتَىٰ نَصْرُ ٱللَّهِ ۗ أَلَآ إِنَّ نَصْرَ ٱللَّهِ قَرِيبٌۭ ٢١٤

Ar jūs manote (galvojote), kad jūs (tikintieji) įeisite į Rojų be tokių išbandymų, kuriuos patyrė gyvenusieji iki jūsų? Jie susidūrė su tokiomis kančiomis ir nelaimėmis, ir ligomis, ir buvo taip sukrėsti (baimės, nerimo, rietenų, dvejojimo), kad net pasiuntinys (kuris buvo su jais) ir tikintieji, kurie buvo su juo, šaukė: „Kur Allaho Pagalba!“ Pažiūrėk (pagalvok) į tai! Iš tiesų, Allaho Pagalba yra labai arti!

﴾ 215 ﴿

يَسْـَٔلُونَكَ مَاذَا يُنفِقُونَ ۖ قُلْ مَآ أَنفَقْتُم مِّنْ خَيْرٍۢ فَلِلْوَٰلِدَيْنِ وَٱلْأَقْرَبِينَ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينِ وَٱبْنِ ٱلسَّبِيلِ ۗ وَمَا تَفْعَلُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ فَإِنَّ ٱللَّهَ بِهِۦ عَلِيمٌۭ ٢١٥

Jie (bendražygiai) klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ką (kokį turtą, kiek ir kaip) jie turėtų išleisti (kad užsitarnautų AllahoMalonę)? Sakyk: „Ką išleisite iš gero, tai bus (reikia išleisti) (abiem) tėvams, (visiems) giminaičiams, našlaičiams (kurių tėvas mirė, o jie nesulaukę pilnametystės), vargšams (o juo labiau – elgetoms) ir keliautojams (neturintiems galimybių tęsti kelionę). Ir kad ir ką darytumėte iš gerumo, iš tiesų Allahas apie tai žino“.

﴾ 216 ﴿

كُتِبَ عَلَيْكُمُ ٱلْقِتَالُ وَهُوَ كُرْهٌۭ لَّكُمْ ۖ وَعَسَىٰٓ أَن تَكْرَهُوا۟ شَيْـًۭٔا وَهُوَ خَيْرٌۭ لَّكُمْ ۖ وَعَسَىٰٓ أَن تُحِبُّوا۟ شَيْـًۭٔا وَهُوَ شَرٌّۭ لَّكُمْ ۗ وَٱللَّهُ يَعْلَمُ وَأَنتُمْ لَا تَعْلَمُونَ ٢١٦

Jums (o tie kurie įtikėjote) nustatyta (laikina pareiga) kariauti (prieš Allaho priešus, neigiančius Absoliutinę Tiesą), bet tai (kariavimas) yra nemalonu jums (iš žmogaus prigimties). Ir gal jums kažkas nepatinka, bet tai jums (iš tikrųjų) geriau, o gal jūs kažką mylite (iš ko gaunate trumpalaikius malonumus ir pasitenkinimus), o jums tai blogiau, – tikrai, (tik vienas) Allahas žino (kas jums gerai), bet jūs to nežinote!

﴾ 217 ﴿

يَسْـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلشَّهْرِ ٱلْحَرَامِ قِتَالٍۢ فِيهِ ۖ قُلْ قِتَالٌۭ فِيهِ كَبِيرٌۭ ۖ وَصَدٌّ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَكُفْرٌۢ بِهِۦ وَٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ وَإِخْرَاجُ أَهْلِهِۦ مِنْهُ أَكْبَرُ عِندَ ٱللَّهِ ۚ وَٱلْفِتْنَةُ أَكْبَرُ مِنَ ٱلْقَتْلِ ۗ وَلَا يَزَالُونَ يُقَـٰتِلُونَكُمْ حَتَّىٰ يَرُدُّوكُمْ عَن دِينِكُمْ إِنِ ٱسْتَطَـٰعُوا۟ ۚ وَمَن يَرْتَدِدْ مِنكُمْ عَن دِينِهِۦ فَيَمُتْ وَهُوَ كَافِرٌۭ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ حَبِطَتْ أَعْمَـٰلُهُمْ فِى ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةِ ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٢١٧

Jie klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie karą per uždraustus mėnesius (Tai keturi mėnesiai: Zulkada, Zulhidža, Muharram ir Radžab). Pasakyk: „Kovoti tokiais mėnesiais yra didelis nusikaltimas. Tačiau išvesti kitus iš Allaho kelio, netikėti Juo, neįsileisti į Al-Masdžid Al-Haram (Uždraustąją mečetę) ir išvaryti iš ten jos gyventojus yra dar didesnis nusikaltimas prieš Allahą. „Fitna“ (suirutė, neigimas absoliutinės Tiesos, kova prieš Islamą) yra blogiau nei žmogžudystė (uždraustu mėnesiu). Jie (netikintieji) nenustos su jumis kariauti iki tol, kol neatstums jus nuo jūsų religijos, jei tik galės. Ir jei vienas iš jūsų atsisakys savo religijos ir mirs neigiančiuoju (Absoliutinę Tiesą), tai jo darbai bus beprasmiai ir šiame, ir Amžinajame gyvenime. Jie yra Ugnies gyventojai ir liks ten amžinai.

﴾ 218 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَٱلَّذِينَ هَاجَرُوا۟ وَجَـٰهَدُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ أُو۟لَـٰٓئِكَ يَرْجُونَ رَحْمَتَ ٱللَّهِ ۚ وَٱللَّهُ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٢١٨

Iš tiesų, tie, kurie įtikėjo ir kurie persikėlė (palikę savo namus dėl Allaho) ir kovojo Allaho kelyje, jie tikisi Allaho Gailestingumo (ir Jo Dosnumo), iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis (nuodėmes savo tikintiems vergams), Gailestingiausiasis (jiems)!

﴾ 219 ﴿

يَسْـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلْخَمْرِ وَٱلْمَيْسِرِ ۖ قُلْ فِيهِمَآ إِثْمٌۭ كَبِيرٌۭ وَمَنَـٰفِعُ لِلنَّاسِ وَإِثْمُهُمَآ أَكْبَرُ مِن نَّفْعِهِمَا ۗ وَيَسْـَٔلُونَكَ مَاذَا يُنفِقُونَ قُلِ ٱلْعَفْوَ ۗ كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ لَكُمُ ٱلْـَٔايَـٰتِ لَعَلَّكُمْ تَتَفَكَّرُونَ ٢١٩

Jie (žmonės) klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie svaigiuosius gėrimus (ar galima juos vartoti, parduoti ir pirkti) ir azartinius lošimus. Sakyk: „Abiejuose yra didelė nuodėmė (ir žala žmogaus tikėjimui, protui ir nuosavybei) ir tam tikra nauda (pelnas) žmonėms, bet nuodėmė didesnė už naudą (nes atitraukia žmogų nuo Allaho prisiminimų ir maldų, sukelia priešiškumą ir pyktį bei turto iššvaistymą).“ Ir jie klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ką jie turėtų išleisti (iš savo turto kaip išmaldas)?“ Pasakyk (jiems): „Likusi dalis (tai, kas viršija jūsų poreikius). Taip Allahas paaiškina jums Apreiškimus (ir savo Tiesos nuostatus), kad jūs susimąstytumėte (kas jums naudinga, o kas – ne)

﴾ 220 ﴿

فِى ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةِ ۗ وَيَسْـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلْيَتَـٰمَىٰ ۖ قُلْ إِصْلَاحٌۭ لَّهُمْ خَيْرٌۭ ۖ وَإِن تُخَالِطُوهُمْ فَإِخْوَٰنُكُمْ ۚ وَٱللَّهُ يَعْلَمُ ٱلْمُفْسِدَ مِنَ ٱلْمُصْلِحِ ۚ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ لَأَعْنَتَكُمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٌۭ ٢٢٠

apie šio pasaulio gyvenimą ir apie Amžinąjį. Ir jie klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie našlaičius. Sakyk: „Daryti jiems gera (jų turtui) yra gerai. Jei sujungsite savo reikalus su jais, tai jie jūsų broliai. Allahas išskiria tą, kuris skleidžia nedorybę (godžiai švaisto našlaičio turtą) nuo tų, kurie daro gera. Jei Allahas norėtų, Jis pastatytų jus į sunkią padėtį (uždrausdamas maišyti našlaičio turtą su jūsų turtu). Iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Išmintingiausiasis“.

﴾ 221 ﴿

وَلَا تَنكِحُوا۟ ٱلْمُشْرِكَـٰتِ حَتَّىٰ يُؤْمِنَّ ۚ وَلَأَمَةٌۭ مُّؤْمِنَةٌ خَيْرٌۭ مِّن مُّشْرِكَةٍۢ وَلَوْ أَعْجَبَتْكُمْ ۗ وَلَا تُنكِحُوا۟ ٱلْمُشْرِكِينَ حَتَّىٰ يُؤْمِنُوا۟ ۚ وَلَعَبْدٌۭ مُّؤْمِنٌ خَيْرٌۭ مِّن مُّشْرِكٍۢ وَلَوْ أَعْجَبَكُمْ ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ يَدْعُونَ إِلَى ٱلنَّارِ ۖ وَٱللَّهُ يَدْعُوٓا۟ إِلَى ٱلْجَنَّةِ وَٱلْمَغْفِرَةِ بِإِذْنِهِۦ ۖ وَيُبَيِّنُ ءَايَـٰتِهِۦ لِلنَّاسِ لَعَلَّهُمْ يَتَذَكَّرُونَ ٢٢١

Ir nesituokite su tomis, kurios priskiria bendrininkus Allahui (politeistai), kol jos neįtikės (kol nebus musulmonės): (ir žinokite, kad) tikrai, tikinti vergė (belaisvė) yra geresnė už (laisvą), kuri priskiria bendrininkus Allahui (politeistė), net jei ji (politeistė) žavi jus. Ir neištekinkite savo (įtikėjusių vergių ir įtikėjusių laisvų) su tais, kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistais), kol jie neįtikės: (ir tai žinokite) tikrai, tikintis vergas yra geresnis už tą, kuris priskiria bendrininkus Allahui (politeistas) net jei jis (politeistas) jus džiugina. Tokie (politeistai) kviečia į Ugnį, o Allahas kviečia (savo vergus į tikrąjį tikėjimą, kurio dėka galima eiti) į Rojų ir atleidimą (nuodėmių) Jam leidus ir aiškina Savo Apreiškimus (ženklus) žmonėms – kad jie prisimintų (imtų kaip pamokymą)!

﴾ 222 ﴿

وَيَسْـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلْمَحِيضِ ۖ قُلْ هُوَ أَذًۭى فَٱعْتَزِلُوا۟ ٱلنِّسَآءَ فِى ٱلْمَحِيضِ ۖ وَلَا تَقْرَبُوهُنَّ حَتَّىٰ يَطْهُرْنَ ۖ فَإِذَا تَطَهَّرْنَ فَأْتُوهُنَّ مِنْ حَيْثُ أَمَرَكُمُ ٱللَّهُ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلتَّوَّٰبِينَ وَيُحِبُّ ٱلْمُتَطَهِّرِينَ ٢٢٢

Ir jie tavęs (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) klausia apie (moterų) mėnesines (ciklus). Pasakyk (jiems): „Tai kančia (ir moteriai, ir jos vyrui). Menstruacijų metu laikykitės atokiai nuo moterų (neturėkite su jomis lytinių santykių) ir nesiartinkite prie jų (neturėkite su jomis lytinių santykių), kol jos neišsivalys (kol nesibaigs mėnesinės). Ir kai jos (moterys) apsivalys (atliks didelį apsiprausimą – viso kūno prausimą), tada ateikite pas jas (suartėkite su jomis), kaip Allahas jums nurodė (leistinu būdu – islame analiniai santykiai yra draudžiami, prilyginami prie santykių vyras su vyru / moteris su moterimi). Iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie daug atgailauja, ir myli tuos, kurie apsivalo (kurie laikosi atokiau nuo niekšybės ir nešvarumų)!

﴾ 223 ﴿

نِسَآؤُكُمْ حَرْثٌۭ لَّكُمْ فَأْتُوا۟ حَرْثَكُمْ أَنَّىٰ شِئْتُمْ ۖ وَقَدِّمُوا۟ لِأَنفُسِكُمْ ۚ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّكُم مُّلَـٰقُوهُ ۗ وَبَشِّرِ ٱلْمُؤْمِنِينَ ٢٢٣

Jūsų moterys (žmonos) yra jūsų dirva (į kurią sėjate sėklą, o tada ji duoda vaikų Allaho Valia). Eikite į savo dirvą (bendraukite su savo žmonomis tik per leistiną organą), kaip (iš kurios pusės) panorėsite (judėjai tvirtino, kad jei vyras su žmona suartėjo iš nugaros, tada vaikas gims įstrižas. Ir tai yra jų netikras prasimanymas.). Ir pasiruoškite sau (teisius darbus, vykdydami Allaho įsakymus) ir saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis įsakė, ir vengdami to, ką Jis uždraudė), ir žinokite, kad sutiksite Jį (Teismo dieną), – ir nudžiugink (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) įtikėjusius (tuo, kad Amžinajame gyvenime jų laukia geras apdovanojimas)!

﴾ 224 ﴿

وَلَا تَجْعَلُوا۟ ٱللَّهَ عُرْضَةًۭ لِّأَيْمَـٰنِكُمْ أَن تَبَرُّوا۟ وَتَتَّقُوا۟ وَتُصْلِحُوا۟ بَيْنَ ٱلنَّاسِ ۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌۭ ٢٢٤

Ir (o įtikintieji) nenaudokite Allaho Vardo tokiose priesaikose, kurios trukdytų (nebūtų kliūčių) daryti geradarystę (Šis Apreiškimas buvo atskleistas apie kai kuriuos įtikinčiuosius, kurie prisiekė Allaho Vardu, kad jie nepadės kitiems įtikintiesiems, su kuriais susipyko), ir saugokitės (daryti blogus darbus) ir tvarkykite santykius tarp žmonių. Iš tiesų, Allahas yra viską Girdintis, viską Žinantis!

﴾ 225 ﴿

لَّا يُؤَاخِذُكُمُ ٱللَّهُ بِٱللَّغْوِ فِىٓ أَيْمَـٰنِكُمْ وَلَـٰكِن يُؤَاخِذُكُم بِمَا كَسَبَتْ قُلُوبُكُمْ ۗ وَٱللَّهُ غَفُورٌ حَلِيمٌۭ ٢٢٥

Allahas nereikalaus iš jūsų (nebaus) už tuščią kalbėjimą jūsų priesaikoje (už netyčia ištartą priesaiką), bet (nubaus) už tai, ką jūsų širdys įgijo (dėl jūsų ketinimų apgauti). Ir Allahas yra visada Atleidžiantis (Atsižvelgiantis į tuos, kurie kreipiasi į Jį su atgaila), visada Santūrus (neskuba bausti tų, kurie Jam nepaklūsta)!

﴾ 226 ﴿

لِّلَّذِينَ يُؤْلُونَ مِن نِّسَآئِهِمْ تَرَبُّصُ أَرْبَعَةِ أَشْهُرٍۢ ۖ فَإِن فَآءُو فَإِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٢٢٦

Tiems, kurie prisiekia savo žmonoms (tiems, kurie prisiekia Allahu, kad jie nesiartins prie savo žmonų) – (jiems tai privaloma) išlaukti keturis mėnesius. Ir jei jie grįš (nepraėjus keturiems mėnesiams (sugyventi) ketindami tęsti šeimyninį gyvenimą), tada iš tiesų Allahas yra Atlaidus (kas jiems atsitiko dėl priesaikos), Gailestingiausiasis (jiems)!

﴾ 227 ﴿

وَإِنْ عَزَمُوا۟ ٱلطَّلَـٰقَ فَإِنَّ ٱللَّهَ سَمِيعٌ عَلِيمٌۭ ٢٢٧

Ir jei jie (vyrai) nuspręs išsiskirti (ir toliau susilaikys nuo susiartinimo dėl savo priesaikos), iš tiesų, Allahas yra viską Girdintis (kalbas), viską Žinantis (ketinimus)!

﴾ 228 ﴿

وَٱلْمُطَلَّقَـٰتُ يَتَرَبَّصْنَ بِأَنفُسِهِنَّ ثَلَـٰثَةَ قُرُوٓءٍۢ ۚ وَلَا يَحِلُّ لَهُنَّ أَن يَكْتُمْنَ مَا خَلَقَ ٱللَّهُ فِىٓ أَرْحَامِهِنَّ إِن كُنَّ يُؤْمِنَّ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ ۚ وَبُعُولَتُهُنَّ أَحَقُّ بِرَدِّهِنَّ فِى ذَٰلِكَ إِنْ أَرَادُوٓا۟ إِصْلَـٰحًۭا ۚ وَلَهُنَّ مِثْلُ ٱلَّذِى عَلَيْهِنَّ بِٱلْمَعْرُوفِ ۚ وَلِلرِّجَالِ عَلَيْهِنَّ دَرَجَةٌۭ ۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٌ ٢٢٨

Ir išsiskyrusios moterys (moterys, turinčios mėnesines) išlaukia (privalo palaukti) (po skyrybų, nesusituokdamos su kitu ir susilaikyti nuo santykių) pačios (nuo tokios santuokos) tris (mėnesinių) ciklus (siekiant įsitikinti, ar jos nėra nėščios), ir joms (išsiskyrusioms moterims) neleidžiama slėpti to, ką Allahas sukūrė jų įsčiose (nesvarbu, ar yra nėštumas, ar kai prasideda menstruacijos), jei jos (šios moterys) (tikrai) tiki Allahu ir Paskutine Diena. Ir jų vyrai turi daugiau (prioritetas) teisių grąžinti (išsiskyrusią žmoną) tuo pačiu metu (per išsiskyrimo išlaukimo laikotarpį), jei nori susitvarkyti (santykius) (vėl susijungti geranoriškai, o ne piktybiškai). Ir jos (moterys, tiek išsituokusios, tiek neišsiskyrusios) turi tokias pačias teises, kaip ir pareigas pagal nustatytą (Allaho nurodymu). O vyrai turi virš jų (žmonų) – laipsnį (pareigą ir teisę aprūpinti žmoną ir teisė duoti skyrybas). Ir Allahas yra Visagalis (Savo Valdžioje), Išmintingiausiasis (Savo Sprendimais ir Nurodymais)!

﴾ 229 ﴿

ٱلطَّلَـٰقُ مَرَّتَانِ ۖ فَإِمْسَاكٌۢ بِمَعْرُوفٍ أَوْ تَسْرِيحٌۢ بِإِحْسَـٰنٍۢ ۗ وَلَا يَحِلُّ لَكُمْ أَن تَأْخُذُوا۟ مِمَّآ ءَاتَيْتُمُوهُنَّ شَيْـًٔا إِلَّآ أَن يَخَافَآ أَلَّا يُقِيمَا حُدُودَ ٱللَّهِ ۖ فَإِنْ خِفْتُمْ أَلَّا يُقِيمَا حُدُودَ ٱللَّهِ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِمَا فِيمَا ٱفْتَدَتْ بِهِۦ ۗ تِلْكَ حُدُودُ ٱللَّهِ فَلَا تَعْتَدُوهَا ۚ وَمَن يَتَعَدَّ حُدُودَ ٱللَّهِ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلظَّـٰلِمُونَ ٢٢٩

(Grąžintinos) skyrybos (leidžiamos tik) du kartus: (po jų) (grąžintinų skyrybų) arba išlaikymas (žmonos pas vyrą) (grąžinimas), pagal priimtą (tarp žmonių), arba paleidimas (galutinis išsiskyrimas) su geradaryste (nepažeidžiant jos teisių ir jos neskaudinant). Ir jums (vyrams) neleidžiama nieko imti iš to, ką jūs (žmonoms) davėte (dovaną ir panašiai), išskyrus tuos atvejus, kai abu (sutuoktiniai) nepabijos vykdyti Allaho apribojimus (santuokinių teisių laikymosi klausimais) (Ir šiuo atveju abu sutuoktiniai gali pateikti savo atžvilgiu situaciją atsakingiems asmenims arba žmonėms, galintiems padėti ją išspręsti – teisėjams). Ir jei jūs (atsakingi asmenys, teisėjai) bijote, kad jie abu (vyras ir žmona) neįvykdys Allaho apribojimų, tada jiems (vyrui ir žmonai) nebus nuodėmės tuo, kuo ji (sutuoktinė) išsipirks (leidžiama moteriai mainais už skyrybas siūlyti vyrui tam tikrą turtą). Tai yra Allaho ribos (privalomi nurodymai) (kurie atskiria leistiną nuo draudžiamo), neperženkite jų (ribų), o kas peržengia Allaho ribas, tie yra kankintojai (savęs atžvilgiu).

﴾ 230 ﴿

فَإِن طَلَّقَهَا فَلَا تَحِلُّ لَهُۥ مِنۢ بَعْدُ حَتَّىٰ تَنكِحَ زَوْجًا غَيْرَهُۥ ۗ فَإِن طَلَّقَهَا فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِمَآ أَن يَتَرَاجَعَآ إِن ظَنَّآ أَن يُقِيمَا حُدُودَ ٱللَّهِ ۗ وَتِلْكَ حُدُودُ ٱللَّهِ يُبَيِّنُهَا لِقَوْمٍۢ يَعْلَمُونَ ٢٣٠

Jei jis (vyras) jai davė skyrybas (trečią kartą), tai po to, jis negali jos vesti vėl, kol (ji) ištekės už kito (vyro). Ir jei (naujasis vyras) jai duos skyrybas (arba mirs) (ir ji išlauks „iddą“ – išlaukimo laikotarpį po skyrybų), tada jiems (buvusiam vyrui ir žmonai) nebus jokios nuodėmės, kad jie (kartu) grįš (vėl sudarys santuokinę sąjungą su nauju mahr – vedybiniu garantiniu bonusu), jei jie (abudu) tiki, kad įvykdys Allaho (nustatytus) apribojimus (sutuoktinių teises ir pareigas) (Grįžti pas buvusį vyrą bus galima tik tuo atveju, jei ji ištekės savo noru, o ne tam, kad suteiktų teisę vesti buvusiam vyrui.). Ir tai yra Allaho (Jo nuostatų) Ribos, kurias Jis aiškiai parodo žmonėms, kurie žino (laikosi) (Jo Nurodymus ir Ribas, nes tai jiems naudinga).

﴾ 231 ﴿

وَإِذَا طَلَّقْتُمُ ٱلنِّسَآءَ فَبَلَغْنَ أَجَلَهُنَّ فَأَمْسِكُوهُنَّ بِمَعْرُوفٍ أَوْ سَرِّحُوهُنَّ بِمَعْرُوفٍۢ ۚ وَلَا تُمْسِكُوهُنَّ ضِرَارًۭا لِّتَعْتَدُوا۟ ۚ وَمَن يَفْعَلْ ذَٰلِكَ فَقَدْ ظَلَمَ نَفْسَهُۥ ۚ وَلَا تَتَّخِذُوٓا۟ ءَايَـٰتِ ٱللَّهِ هُزُوًۭا ۚ وَٱذْكُرُوا۟ نِعْمَتَ ٱللَّهِ عَلَيْكُمْ وَمَآ أَنزَلَ عَلَيْكُم مِّنَ ٱلْكِتَـٰبِ وَٱلْحِكْمَةِ يَعِظُكُم بِهِۦ ۚ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ بِكُلِّ شَىْءٍ عَلِيمٌۭ ٢٣١

Ir kai jūs (vyrai) duodate skyrybas žmonoms ir kai jos (išsiskyrusios moterys) pasiekia savo ribą (artėja jų „idda“ – išlaukimo laikotarpio po skyrybų pabaiga), tuomet išlaikykite jas (grįžkite prieš pasibaigiant „iddai“ – išlaukimo laikotarpiui po skyrybų) pagal suderintą (sąžiningas sąlygas) (geranoriškai ir su ketinimu laikytis teisių pagal šariatą ir kaip įprasta tarp žmonių) arba leiskite joms išeiti (išsiskirti) pagal suderintą, bet nelaikykite jų per prievartą (piktybiniais tikslais) (pažeidžiant jų teises). O kas tai padarys, jis taps kankintoju savo atžvilgiu (pastums pats save Allaho bausmei). Ir nesišaipykite iš Allaho Apreiškimų. Ir atsiminkite Malonę, kurią Allahas jums parodė (suteikė tikėjimą ir paaiškino savo Nuostatus), ir ką Jis atsiuntė jums iš Knygos (Koraną), ir išminties (pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) sunną), įspėdamas jus tuo; ir saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis įsakė ir vengdami to, ką Jis uždraudė) ir žinokite, kad Allahas žino apie viską!

﴾ 232 ﴿

وَإِذَا طَلَّقْتُمُ ٱلنِّسَآءَ فَبَلَغْنَ أَجَلَهُنَّ فَلَا تَعْضُلُوهُنَّ أَن يَنكِحْنَ أَزْوَٰجَهُنَّ إِذَا تَرَٰضَوْا۟ بَيْنَهُم بِٱلْمَعْرُوفِ ۗ ذَٰلِكَ يُوعَظُ بِهِۦ مَن كَانَ مِنكُمْ يُؤْمِنُ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ ۗ ذَٰلِكُمْ أَزْكَىٰ لَكُمْ وَأَطْهَرُ ۗ وَٱللَّهُ يَعْلَمُ وَأَنتُمْ لَا تَعْلَمُونَ ٢٣٢

Ir kai jūs (vyrai) duodate skyrybas žmonoms (pirmą ar antrą kartą) ir kai jos (išsiskyrusios moterys) pasiekia savo ribą (kai baigiasi jų – išlaukimo laikotarpis po skyrybų), tuomet (jūs, o moterų globėjai) joms netrukdykite (vėl) sudaryti santuokinę sąjungą su savo vyrais (sudarant naują vedybų sutartį), jei jie (vyrai ir žmonos) susitaria tarpusavyje pagal priimtą (kuri atitinka šariatą ir sveiką protą). Šios (nuostatos) įspėja tuos iš jūsų, kurie tiki Allahu ir Paskutine diena. Tai (šios nuostatos) yra geriausia jums (kaip veiksmas) ir tyriausia (nuo nuodėmių). Ir Allahas žino (kas jums geriau), bet jūs nežinote (to)!

﴾ 233 ﴿

وَٱلْوَٰلِدَٰتُ يُرْضِعْنَ أَوْلَـٰدَهُنَّ حَوْلَيْنِ كَامِلَيْنِ ۖ لِمَنْ أَرَادَ أَن يُتِمَّ ٱلرَّضَاعَةَ ۚ وَعَلَى ٱلْمَوْلُودِ لَهُۥ رِزْقُهُنَّ وَكِسْوَتُهُنَّ بِٱلْمَعْرُوفِ ۚ لَا تُكَلَّفُ نَفْسٌ إِلَّا وُسْعَهَا ۚ لَا تُضَآرَّ وَٰلِدَةٌۢ بِوَلَدِهَا وَلَا مَوْلُودٌۭ لَّهُۥ بِوَلَدِهِۦ ۚ وَعَلَى ٱلْوَارِثِ مِثْلُ ذَٰلِكَ ۗ فَإِنْ أَرَادَا فِصَالًا عَن تَرَاضٍۢ مِّنْهُمَا وَتَشَاوُرٍۢ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِمَا ۗ وَإِنْ أَرَدتُّمْ أَن تَسْتَرْضِعُوٓا۟ أَوْلَـٰدَكُمْ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ إِذَا سَلَّمْتُم مَّآ ءَاتَيْتُم بِٱلْمَعْرُوفِ ۗ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌۭ ٢٣٣

O gimdyvės, norinčios nujunkymo užbaigimo, žindo savo kūdikius pilnus dvejus metus. Tas, kuriam (vyrui) gimė vaikas, privalo (išsituokusias maitinančias motinas) aprūpinti maistu ir rūbais, leistinais normų ribose (pagal šariatą). Jokia siela negali būti apkrauta didesne atsakomybe nei ji gali panešti. Nei su motina ir nei su tėvu negali būti pasielgta neteisingai dėl vaiko (tėvams negalima naudotis vaiku, kad kenktų vienas kitam). Tas pats liečia ir įpėdinį (jeigu tėvas mirs). Jeigu motina kartu su tėvu savo laisva valia, pasitarę tarpusavyje, priims sprendimą dėl vaiko nujunkymo (iki vaikui sukaks dveji metai), tuomet jiems nebus nuodėmės. Jei jūs abudu (tėvai) panorėsite, kad jūsų vaiką žindytų kita žindyvė, tuomet nebus jums nuodėmės, jei jūs jai duosite (sumokėsite) tai, kas yra leistina normų ribose. Bet bijokite Allaho (bausmės) ir žinokite, kad Allahas mato, ką jūs darote.

﴾ 234 ﴿

وَٱلَّذِينَ يُتَوَفَّوْنَ مِنكُمْ وَيَذَرُونَ أَزْوَٰجًۭا يَتَرَبَّصْنَ بِأَنفُسِهِنَّ أَرْبَعَةَ أَشْهُرٍۢ وَعَشْرًۭا ۖ فَإِذَا بَلَغْنَ أَجَلَهُنَّ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ فِيمَا فَعَلْنَ فِىٓ أَنفُسِهِنَّ بِٱلْمَعْرُوفِ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ خَبِيرٌۭ ٢٣٤

Kai iš jūsų (vyrų) kažkas miršta ir palieka savo sutuoktines našlėmis, jos turi laukti pačios su savimi (neištekėti) keturis mėnesius ir dešimt dienų. Pasibaigus nurodytam išlaikymo (laukimo) terminui, nebus jums (tų moterų globėjams) nuodėmės, jei jos darys, ką nori su savimi (ištekės, išeidinės iš namų ir pasipuoš) pagal leistinas normų ribas. Allahas žino, ką jūs darote.

﴾ 235 ﴿

وَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ فِيمَا عَرَّضْتُم بِهِۦ مِنْ خِطْبَةِ ٱلنِّسَآءِ أَوْ أَكْنَنتُمْ فِىٓ أَنفُسِكُمْ ۚ عَلِمَ ٱللَّهُ أَنَّكُمْ سَتَذْكُرُونَهُنَّ وَلَـٰكِن لَّا تُوَاعِدُوهُنَّ سِرًّا إِلَّآ أَن تَقُولُوا۟ قَوْلًۭا مَّعْرُوفًۭا ۚ وَلَا تَعْزِمُوا۟ عُقْدَةَ ٱلنِّكَاحِ حَتَّىٰ يَبْلُغَ ٱلْكِتَـٰبُ أَجَلَهُۥ ۚ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ يَعْلَمُ مَا فِىٓ أَنفُسِكُمْ فَٱحْذَرُوهُ ۚ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌ حَلِيمٌۭ ٢٣٥

Nebus jums (vyrams) nuodėmės, jei jūs pasiūlysite (užsiminsite) ar laikysite tai savyje (jūsų ketinimą), susituokti su tokiomis moterimis (našlėmis ar kurioms pasibaigė „idda“ po trečių skyrybų). Allahas žino, kad jūs būtinai tą (pasipiršimą) prisiminsite. Bet iki tol, kai tą teisėtai paskleisite, nedarykite su jomis slaptų sandorių. Nebandykite sudaryti vedybų sandorio iki tol, kol bus išpildytas nurodytas išlaikymo (laukimo) terminas. Ir žinokite, kad Allahas žino, kas yra jūsų širdyse. Taigi saugokitės nuo Jo bausmės. Taip pat žinokite, kad Allahas Atleidžiantis, Santūrus (neskubantis nubausti).

﴾ 236 ﴿

لَّا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ إِن طَلَّقْتُمُ ٱلنِّسَآءَ مَا لَمْ تَمَسُّوهُنَّ أَوْ تَفْرِضُوا۟ لَهُنَّ فَرِيضَةًۭ ۚ وَمَتِّعُوهُنَّ عَلَى ٱلْمُوسِعِ قَدَرُهُۥ وَعَلَى ٱلْمُقْتِرِ قَدَرُهُۥ مَتَـٰعًۢا بِٱلْمَعْرُوفِ ۖ حَقًّا عَلَى ٱلْمُحْسِنِينَ ٢٣٦

Nebus jums (vyrams) nuodėmės, jei jūs išsiskiriate su moterimis, kurių nepalietėte (neturėjote artumo) arba neįsipareigojote „mahr (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai duodamas garantinis bonusas). Įteikite joms dovanas – turtingiems pagal savo išgales ir neturtingiems pagal savo, įteikite taip, kaip yra nustatyta, taip, kaip tinka gera darantiesiems.

﴾ 237 ﴿

وَإِن طَلَّقْتُمُوهُنَّ مِن قَبْلِ أَن تَمَسُّوهُنَّ وَقَدْ فَرَضْتُمْ لَهُنَّ فَرِيضَةًۭ فَنِصْفُ مَا فَرَضْتُمْ إِلَّآ أَن يَعْفُونَ أَوْ يَعْفُوَا۟ ٱلَّذِى بِيَدِهِۦ عُقْدَةُ ٱلنِّكَاحِ ۚ وَأَن تَعْفُوٓا۟ أَقْرَبُ لِلتَّقْوَىٰ ۚ وَلَا تَنسَوُا۟ ٱلْفَضْلَ بَيْنَكُمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌ ٢٣٧

Ir jei jūs išsiskiriate su jomis iki jas palietę (turėję lytinių santykių su jomis) ir paskyrę joms „mahr“ (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai duodamas garantinis bonusas), tada sumokėkite pusę to (vedybos garantinio bonuso), išskyrus kai jos (moterys) atleis (neims joms skirtos pusės) arba atleis jis (sutuoktinis), kurio rankose yra santuokos sandoris (paliks jai visą dovaną). Jeigu jūs (vyrai) atleisite savo teisėtą pusę (atiduosite visą vedybų garantinio bonuso sumą), tai labiau tinka dievobaimingiesiems. Ir nepamirškite būti dosnūs vienas kitam. Iš tiesų, Allahas yra Visa Matantis tai, ką jūs darote!

﴾ 238 ﴿

حَـٰفِظُوا۟ عَلَى ٱلصَّلَوَٰتِ وَٱلصَّلَوٰةِ ٱلْوُسْطَىٰ وَقُومُوا۟ لِلَّهِ قَـٰنِتِينَ ٢٣٨

Stropiai vykdykite „saliat“ (privalomą paros maldą) vidurinę maldą (priešvakarinę asr maldą), ir garbindami Allahą vykdykite „saliat“ (privalomą paros maldą) maldą stovėdami atsidavę ir paklusnūs.  

﴾ 239 ﴿

فَإِنْ خِفْتُمْ فَرِجَالًا أَوْ رُكْبَانًۭا ۖ فَإِذَآ أَمِنتُمْ فَٱذْكُرُوا۟ ٱللَّهَ كَمَا عَلَّمَكُم مَّا لَمْ تَكُونُوا۟ تَعْلَمُونَ ٢٣٩

O jeigu yra grėsmė (priešų, gaisrų ar potvynių), atlikite maldą eidami arba jodami (esant baimei, malda atliekama bet kokiu būdu, netgi ženklais ir ne į kiblos pusę). Bet būdami saugūs, garbinkite Allahą (melskitės) tokiu būdu, kaip Jis mokė jus, ko nežinojote anksčiau.

﴾ 240 ﴿

وَٱلَّذِينَ يُتَوَفَّوْنَ مِنكُمْ وَيَذَرُونَ أَزْوَٰجًۭا وَصِيَّةًۭ لِّأَزْوَٰجِهِم مَّتَـٰعًا إِلَى ٱلْحَوْلِ غَيْرَ إِخْرَاجٍۢ ۚ فَإِنْ خَرَجْنَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ فِى مَا فَعَلْنَ فِىٓ أَنفُسِهِنَّ مِن مَّعْرُوفٍۢ ۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٌۭ ٢٤٠

O tie (vyrai) iš jūsų, kurie miršta ir palieka žmonas, tuomet testamentas jų žmonoms yra naudojamas (gyventi laisvai mirusiojo vyro namuose) metams (iki metų ir po to) be spaudimo išeiti (iš palikuonių namų). Jei jos išeina pačios, nebus jums kaltės dėl to, ką jos padarys pačios sau, pagal tai, kas yra suderinta. Allahas Visagalis, Išmintingiausiasis.

﴾ 241 ﴿

وَلِلْمُطَلَّقَـٰتِ مَتَـٰعٌۢ بِٱلْمَعْرُوفِ ۖ حَقًّا عَلَى ٱلْمُتَّقِينَ ٢٤١

Ir dievobaimingųjų pareiga užtikrinti išsiskyrusioms moterims teisę būti išlaikomoms deramu aprūpinimu (rūbais, maistu ir kt.).

﴾ 242 ﴿

كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ لَكُمْ ءَايَـٰتِهِۦ لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ ٢٤٢

Taip (kaip jau Allahas išaiškino vaikų ir moterų padėtį) Allahas išaiškina Savo Apreiškimus (ir visas kitas padėtis, kurių reikia šiam pasauliui ir Amžinam gyvenimui), kad jūs susimąstumėte (ir elgtumėtės atitinkamai).

﴾ 243 ﴿

أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ خَرَجُوا۟ مِن دِيَـٰرِهِمْ وَهُمْ أُلُوفٌ حَذَرَ ٱلْمَوْتِ فَقَالَ لَهُمُ ٱللَّهُ مُوتُوا۟ ثُمَّ أَحْيَـٰهُمْ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَذُو فَضْلٍ عَلَى ٱلنَّاسِ وَلَـٰكِنَّ أَكْثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَشْكُرُونَ ٢٤٣

Ar nepažvelgsi (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) į tuos, kurių buvo (keli) tūkstančiai, kurie paliko namus bėgdami nuo mirties? Ir Allahas tarė jiems: „Mirkite!“ (ir jie visi iš karto mirė. Tai buvo Allaho bausmė už tai, kad jie bandė pabėgti nuo Allaho lemties), o po to Jis prikėlė juos. Allahas kupinas dosnumo žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi. 

﴾ 244 ﴿

وَقَـٰتِلُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ سَمِيعٌ عَلِيمٌۭ ٢٤٤

Tuomet kariaukite Allaho kelyje (su netikinčiaisiais, kad išaukštintumėte ir įtvirtintumėte Allaho Žodį). Ir žinokite, kad Allahas yra viską Girdintis, viską Žinantis.

﴾ 245 ﴿

مَّن ذَا ٱلَّذِى يُقْرِضُ ٱللَّهَ قَرْضًا حَسَنًۭا فَيُضَـٰعِفَهُۥ لَهُۥٓ أَضْعَافًۭا كَثِيرَةًۭ ۚ وَٱللَّهُ يَقْبِضُ وَيَبْصُۜطُ وَإِلَيْهِ تُرْجَعُونَ ٢٤٥

Tas, kas paskolins nuostabią skolą Allahui (išleis savo turtą Allaho kelyje, tikėdamasi Jo apdovanojimo), Jis tam padidins (turtą) daugelį kartų. Allahas susiaurina (sumažina) ir praplatina (padidina). Ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti (po mirties) (Jis atlygins jums už jūsų poelgius).

﴾ 246 ﴿

أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلْمَلَإِ مِنۢ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ مِنۢ بَعْدِ مُوسَىٰٓ إِذْ قَالُوا۟ لِنَبِىٍّۢ لَّهُمُ ٱبْعَثْ لَنَا مَلِكًۭا نُّقَـٰتِلْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ ۖ قَالَ هَلْ عَسَيْتُمْ إِن كُتِبَ عَلَيْكُمُ ٱلْقِتَالُ أَلَّا تُقَـٰتِلُوا۟ ۖ قَالُوا۟ وَمَا لَنَآ أَلَّا نُقَـٰتِلَ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَقَدْ أُخْرِجْنَا مِن دِيَـٰرِنَا وَأَبْنَآئِنَا ۖ فَلَمَّا كُتِبَ عَلَيْهِمُ ٱلْقِتَالُ تَوَلَّوْا۟ إِلَّا قَلِيلًۭا مِّنْهُمْ ۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌۢ بِٱلظَّـٰلِمِينَ ٢٤٦

Ar nepažvelgsi (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Dievo palaima)) į Izrealio (Jakūbo (taika jam) palikuonių) vaikų lyderius, kurie buvo po Mūsos (Mozės) (taika jam) laikotarpio? Jie sakė savo pranašui: „Paskirk mums karalių (kad mes susivienytume jam vadovaujant) ir kariausime Allaho kelyje.“ Tada jis (pranašas Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė: „Galbūt bus taip, kaip jums bus lemta kariauti, ir jūs nekariausite?“ Jie atsakė: „Kaip mes galėtume atsisakyti kariauti Allaho kelyje, jei buvome išvaryti iš savo namų ir atskirti nuo mūsų vaikų (mūsų šeimas su vaikais paėmė į nelaisvę)?“ Bet, kai jiems buvo lemta kariauti, jie nusisuko, išskyrus mažą būrį iš jų (kurį Allahas dėl Savo Dosnumo pastiprino). Nes Allahas žino kankintojus (kurie pažeidžia savo susitarimus).

﴾ 247 ﴿

وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ ٱللَّهَ قَدْ بَعَثَ لَكُمْ طَالُوتَ مَلِكًۭا ۚ قَالُوٓا۟ أَنَّىٰ يَكُونُ لَهُ ٱلْمُلْكُ عَلَيْنَا وَنَحْنُ أَحَقُّ بِٱلْمُلْكِ مِنْهُ وَلَمْ يُؤْتَ سَعَةًۭ مِّنَ ٱلْمَالِ ۚ قَالَ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصْطَفَىٰهُ عَلَيْكُمْ وَزَادَهُۥ بَسْطَةًۭ فِى ٱلْعِلْمِ وَٱلْجِسْمِ ۖ وَٱللَّهُ يُؤْتِى مُلْكَهُۥ مَن يَشَآءُ ۚ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٌۭ ٢٤٧

Ir jų pranašas sakė jiems: „Iš tiesų Allahas (atsakydamas į jūsų prašymą) paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums (kuris jums vadovaus, kovojant su jūsų priešais).“ Jie sakė: „Iš kur pas jį (Talūtą) atsirado valdžia, kai mes esame tinkamesni nei jis valdžiai, ir jam nebuvo duota jokio turto ir gerovės.“ Ir sakė (jų pranašas Mūsa (Mozė) (taika jam)): „Iš tikrųjų, Allahas išrinko jums jį (Talūtą, kad būtų karaliumi) (Allahas geriau žino, kas yra geriau Jo vergams) ir padidino jo žinias ir kūną.“ Allahas dovanoja valdžią tam, kuriam Jis nori, ir Allahas viską Apimantis, Žinantis.

﴾ 248 ﴿

وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ ءَايَةَ مُلْكِهِۦٓ أَن يَأْتِيَكُمُ ٱلتَّابُوتُ فِيهِ سَكِينَةٌۭ مِّن رَّبِّكُمْ وَبَقِيَّةٌۭ مِّمَّا تَرَكَ ءَالُ مُوسَىٰ وَءَالُ هَـٰرُونَ تَحْمِلُهُ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ ۚ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَـَٔايَةًۭ لَّكُمْ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٢٤٨

Ir jų pranašas (Mūsa (Mozė) (taika jam) sakė jiems: „Iš tiesų, jo karalystės valdžios ženklas bus tai, kad angelai atneš jums „Skrynią“ (kurią iš jūsų atėmė jūsų priešai), su kuria kartu bus jums ir taika iš jūsų Viešpaties (skrynioje bus Tora), ir palikimas to, kas liko po Mūsos (Mozės) (taika jam) ir Harūno (Arono) (taika jam) šeimų (lazda ir šukės, likusios nuo metraščių). Iš tiesų, tame yra aiškus Apreiškimas jums (kad išrinktumėte Talūtą karaliumi, kaip tai liepia Allahas), jei jūs tikrai įtikėjote!“ (ir žmonės pamatė, kaip angelai atnešė šią skrynią ir padėjo priešais Talūtą).

﴾ 249 ﴿

فَلَمَّا فَصَلَ طَالُوتُ بِٱلْجُنُودِ قَالَ إِنَّ ٱللَّهَ مُبْتَلِيكُم بِنَهَرٍۢ فَمَن شَرِبَ مِنْهُ فَلَيْسَ مِنِّى وَمَن لَّمْ يَطْعَمْهُ فَإِنَّهُۥ مِنِّىٓ إِلَّا مَنِ ٱغْتَرَفَ غُرْفَةًۢ بِيَدِهِۦ ۚ فَشَرِبُوا۟ مِنْهُ إِلَّا قَلِيلًۭا مِّنْهُمْ ۚ فَلَمَّا جَاوَزَهُۥ هُوَ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ مَعَهُۥ قَالُوا۟ لَا طَاقَةَ لَنَا ٱلْيَوْمَ بِجَالُوتَ وَجُنُودِهِۦ ۚ قَالَ ٱلَّذِينَ يَظُنُّونَ أَنَّهُم مُّلَـٰقُوا۟ ٱللَّهِ كَم مِّن فِئَةٍۢ قَلِيلَةٍ غَلَبَتْ فِئَةًۭ كَثِيرَةًۢ بِإِذْنِ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ مَعَ ٱلصَّـٰبِرِينَ ٢٤٩

Tuomet, kai Talūtas (Saulius) išsirikiavo su armija (kovoje su savo priešais) ir pasakė: „Iš tiesų, Allahas išbandys jus prie upės (kad atpažintų tikintįjį nuo veidmainio). Kas atsigers iš jos, tas ne iš manęs, o tas, kas iš jos neragaus, tas iš manęs, nebent ir tie, kurie pasisems iš jos sau saują (buvo leista atsigerti nedaug vandens)“. Kai jie tai išgirdo, visi jie gėrė (iš upės), išskyrus nedaugelį jų. Talūtas (Saulius) kartu su tais, kurie įtikėjo, perėjo upę. Ir jie (pamatę didelę ginkluotą priešų kariuomenę) pasakė: „Mes neturime galios šią dieną prieš Džalūtą (Galiotą) ir jo kariuomenę (mes nesugebėsime juos atremti). Ir tie, kurie įtikėjo tuo, kad po mirties jie susitiks su Allahu, atsakė jiems: „Kiek kartų Allaho Valia mažos kariuomenės nugalėjo galingas kariuomenes. Allahas kartu su tais, kurie yra kantrūs“ (Jis padeda jiems ir atlygina nuostabiu apdovanojimu).

﴾ 250 ﴿

وَلَمَّا بَرَزُوا۟ لِجَالُوتَ وَجُنُودِهِۦ قَالُوا۟ رَبَّنَآ أَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًۭا وَثَبِّتْ أَقْدَامَنَا وَٱنصُرْنَا عَلَى ٱلْقَوْمِ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٢٥٠

Kai jie (Talūtas su savo kariuomene) išėjo susitikti su Džalūtu (Galijotu) ir jo kariuomene, jie meldėsi: „Mūsų Viešpatie, išliek tvirtybės ant mūsų (pripildyk mūsų sielas kantrybe) ir sutvirtink tvirtai mūsų kojas (suteik mums tvirtybės) (kad nepabėgtume nuo priešo) ir padėk mums prieš neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) minią (kad galėtume juos nugalėti).“ 

﴾ 251 ﴿

فَهَزَمُوهُم بِإِذْنِ ٱللَّهِ وَقَتَلَ دَاوُۥدُ جَالُوتَ وَءَاتَىٰهُ ٱللَّهُ ٱلْمُلْكَ وَٱلْحِكْمَةَ وَعَلَّمَهُۥ مِمَّا يَشَآءُ ۗ وَلَوْلَا دَفْعُ ٱللَّهِ ٱلنَّاسَ بَعْضَهُم بِبَعْضٍۢ لَّفَسَدَتِ ٱلْأَرْضُ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ ذُو فَضْلٍ عَلَى ٱلْعَـٰلَمِينَ ٢٥١

Taigi Allaho Valia jie (Talūtas ir kariuomenė) sutriuškino juos (savo priešus) visiškai.  (Pranašas) Davūdas (Deividas) (taika jam) (šiame žygyje jis buvo vienas iš Talūto karininkų) nužudė Džalūtą (Galiotą), ir Allahas suteikė jam (Davūdui) karalystę ir išmintį (pranašavimą), ir išmokė jį to, ką Jis (Allahas) norėjo. Jeigu Allahas nesulaikytų žmonių, kontroliuojamų vieni (netikintieji) kitų (nuolankiai tikinčių Allahu), pasaulis susigadintų (padidėtų netikėjimas ir piktadarystės) ir nustotų egzistuoti, bet Allahas yra Dosnus visiems pasauliams (visiems kūriniams)

﴾ 252 ﴿

تِلْكَ ءَايَـٰتُ ٱللَّهِ نَتْلُوهَا عَلَيْكَ بِٱلْحَقِّ ۚ وَإِنَّكَ لَمِنَ ٱلْمُرْسَلِينَ ٢٥٢

Štai Allaho Apreiškimai. Deklaruojame Mes juos tau (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) teisingai; be abejonės, tu esi vienas iš Allaho pasiuntinių.

﴾ 253 ﴿

تِلْكَ ٱلرُّسُلُ فَضَّلْنَا بَعْضَهُمْ عَلَىٰ بَعْضٍۢ ۘ مِّنْهُم مَّن كَلَّمَ ٱللَّهُ ۖ وَرَفَعَ بَعْضَهُمْ دَرَجَـٰتٍۢ ۚ وَءَاتَيْنَا عِيسَى ٱبْنَ مَرْيَمَ ٱلْبَيِّنَـٰتِ وَأَيَّدْنَـٰهُ بِرُوحِ ٱلْقُدُسِ ۗ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقْتَتَلَ ٱلَّذِينَ مِنۢ بَعْدِهِم مِّنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ وَلَـٰكِنِ ٱخْتَلَفُوا۟ فَمِنْهُم مَّنْ ءَامَنَ وَمِنْهُم مَّن كَفَرَ ۚ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقْتَتَلُوا۟ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ يَفْعَلُ مَا يُرِيدُ ٢٥٣

Štai pasiuntiniai, išaukštinome Mes kai kuriuos iš jų labiau nei kitus (Allaho apreiškimais, jų sekėjų skaičiumi). Su kai kuriais iš jų Allahas kalbėjo tiesiogiai (pranašai Mūsa (Mozė) (taika jam) ir Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kai kuriuos iškėlė laipsniu (pranašas Muhammadas tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir Isai (Jėzui) (taika jam), Merjemos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus (įrodančius, kad jis yra Allaho pasiuntinys) bei sustiprinome jį Šventa Dvasia (Ruh-ul-Kudus – Džibryliu (Gabrieliu) (taika jam) (ypatinguose reikaluose, kai jam labiausiai reikėjo palaikymo). Jei Allahas būtų norėjęs, paskesnės kartos nebūtų praliejusios vienos kitų kraujo, kai joms atėjo aiškūs Allaho įrodymai. Bet jie (kuriems atėjo įrodymai) nesutarė tarpusavy, kai kurie įtikėjo ir kai kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą). Jei būtų tokia Allaho Valia (kad jie nekovotų po iškilusių nesusitarimų), jie nebūtų pralieję vieni kitų kraujo, bet Allahas daro tai, ką Jis nori. 

﴾ 254 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ أَنفِقُوا۟ مِمَّا رَزَقْنَـٰكُم مِّن قَبْلِ أَن يَأْتِىَ يَوْمٌۭ لَّا بَيْعٌۭ فِيهِ وَلَا خُلَّةٌۭ وَلَا شَفَـٰعَةٌۭ ۗ وَٱلْكَـٰفِرُونَ هُمُ ٱلظَّـٰلِمُونَ ٢٥٤

O jūs, kurie įtikėjote! Išleiskite iš to, kuo Mes jus aprūpinome (mokėkite „zakiatą“ (privalomus mokesčius) ir darykite „sadaką“ (auką)) iki tos Dienos, kai (jau) nebus jokių sandorių nei draugų, nei užtarėjų. Neigiantieji (Absoliutinę Tiesą) yra kankintojai

﴾ 255 ﴿

ٱللَّهُ لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلْحَىُّ ٱلْقَيُّومُ ۚ لَا تَأْخُذُهُۥ سِنَةٌۭ وَلَا نَوْمٌۭ ۚ لَّهُۥ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَمَا فِى ٱلْأَرْضِ ۗ مَن ذَا ٱلَّذِى يَشْفَعُ عِندَهُۥٓ إِلَّا بِإِذْنِهِۦ ۚ يَعْلَمُ مَا بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَمَا خَلْفَهُمْ ۖ وَلَا يُحِيطُونَ بِشَىْءٍۢ مِّنْ عِلْمِهِۦٓ إِلَّا بِمَا شَآءَ ۚ وَسِعَ كُرْسِيُّهُ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضَ ۖ وَلَا يَـُٔودُهُۥ حِفْظُهُمَا ۚ وَهُوَ ٱلْعَلِىُّ ٱلْعَظِيمُ ٢٥٥

Nėra kito dievo (verto garbinimo), išskyrus Allahą. Jis Nuolat Gyvas, visų kūrinių Valdytojas (valdo be poreikio kam nors ir visiems Jo reikia). Joks snaudulys (pusiau miegas) neapima Jo nei miegas. Viskas, kas yra danguose ir žemėje, priklauso tik Jam. Ir kas tas, kuris užtars (už ką nors) prieš Jį be jo leidimo? Ir Jis žino tai, kas (bus) prieš juos (ateitį) ir (buvo) už jų (praeitį), ir neįgyja jie iš Jo žinių, išskyrus tas (žinias), kurias Jis leidžia jiems įgyti (kad jie sužinotų). Jo Sostas (Viešpatavimas) apima dangų ir žemę ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos (dangų ir žemę). Jis yra Aukščiausiasis, Didingiausiasis.

﴾ 256 ﴿

لَآ إِكْرَاهَ فِى ٱلدِّينِ ۖ قَد تَّبَيَّنَ ٱلرُّشْدُ مِنَ ٱلْغَىِّ ۚ فَمَن يَكْفُرْ بِٱلطَّـٰغُوتِ وَيُؤْمِنۢ بِٱللَّهِ فَقَدِ ٱسْتَمْسَكَ بِٱلْعُرْوَةِ ٱلْوُثْقَىٰ لَا ٱنفِصَامَ لَهَا ۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ ٢٥٦

Nėra prievartos (Islamo) Tikėjime. Nes (Absoliutinė) Tiesa jau aiškiai skiriasi nuo neigimo (Absoliutinės Tiesos). Nuo šiol, kas neigs „tagutus“ (dievus apsimetėlius) ir tikės tik Allahu, tas tvirtai įsikibs už stipriausią ryšį, kuris niekada nežlugs. Allahas viską Girdintis, viską Žinantis.

﴾ 257 ﴿

ٱللَّهُ وَلِىُّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ يُخْرِجُهُم مِّنَ ٱلظُّلُمَـٰتِ إِلَى ٱلنُّورِ ۖ وَٱلَّذِينَ كَفَرُوٓا۟ أَوْلِيَآؤُهُمُ ٱلطَّـٰغُوتُ يُخْرِجُونَهُم مِّنَ ٱلنُّورِ إِلَى ٱلظُّلُمَـٰتِ ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٢٥٧

Tų, kurie įtikėjo, Allahas yra Globėjas (Jis jiems padeda ir saugo juos). Jis išveda juos iš gilios tamsos (nežinojimo ir netikėjimo) į Šviesą (Tiesą ir Tikėjimą), o tų, kurie neigia (Absoliutinę Tiesą), „tagut“ (dievai apsimetėliai) (šėtonas ir tie, ką jie garbina, išskyrus Allahą) yra globėjai, jie (dievai apsimetėliai) veda juos (netikinčiuosius) iš Šviesos (Tikėjimo) į gilią tamsą (netikėjimą). Jie (netikintieji) – Pragaro Ugnies gyventojai, kurioje apsistos amžinai.

﴾ 258 ﴿

أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِى حَآجَّ إِبْرَٰهِـۧمَ فِى رَبِّهِۦٓ أَنْ ءَاتَىٰهُ ٱللَّهُ ٱلْمُلْكَ إِذْ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ رَبِّىَ ٱلَّذِى يُحْىِۦ وَيُمِيتُ قَالَ أَنَا۠ أُحْىِۦ وَأُمِيتُ ۖ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ فَإِنَّ ٱللَّهَ يَأْتِى بِٱلشَّمْسِ مِنَ ٱلْمَشْرِقِ فَأْتِ بِهَا مِنَ ٱلْمَغْرِبِ فَبُهِتَ ٱلَّذِى كَفَرَ ۗ وَٱللَّهُ لَا يَهْدِى ٱلْقَوْمَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٢٥٨

Ar nematei (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) to, kuris ginčijosi su Ibrahimu (Abraomu) (taika jam) apie jo Viešpatį (Allahą), nes Allahas suteikė jam karalystę (jis ilgą laiką buvo karalius ir buvo išdidus)? Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė: „Mano Viešpats prikelia (Savo kūrinius) ir numarina (juos). Tas (karalius) atsakė: „Aš duodu gyvenimą ir mirtį (užmušiu, ką panorėjęs, arba paliksiu gyvą). Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė: „Iš tiesų, Allahas priverčia saulę kilti iš rytų, taigi priversk ją pakilti iš vakarų!“ Ir suglumintas buvo tas, kuris išdidžiai neigė (Absoliutinę Tiesą) (nustojo ginčytis). Allahas neveda (į Teisingą kelią) žmonių, kurie yra kankintojai.

﴾ 259 ﴿

أَوْ كَٱلَّذِى مَرَّ عَلَىٰ قَرْيَةٍۢ وَهِىَ خَاوِيَةٌ عَلَىٰ عُرُوشِهَا قَالَ أَنَّىٰ يُحْىِۦ هَـٰذِهِ ٱللَّهُ بَعْدَ مَوْتِهَا ۖ فَأَمَاتَهُ ٱللَّهُ مِا۟ئَةَ عَامٍۢ ثُمَّ بَعَثَهُۥ ۖ قَالَ كَمْ لَبِثْتَ ۖ قَالَ لَبِثْتُ يَوْمًا أَوْ بَعْضَ يَوْمٍۢ ۖ قَالَ بَل لَّبِثْتَ مِا۟ئَةَ عَامٍۢ فَٱنظُرْ إِلَىٰ طَعَامِكَ وَشَرَابِكَ لَمْ يَتَسَنَّهْ ۖ وَٱنظُرْ إِلَىٰ حِمَارِكَ وَلِنَجْعَلَكَ ءَايَةًۭ لِّلنَّاسِ ۖ وَٱنظُرْ إِلَى ٱلْعِظَامِ كَيْفَ نُنشِزُهَا ثُمَّ نَكْسُوهَا لَحْمًۭا ۚ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهُۥ قَالَ أَعْلَمُ أَنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ٢٥٩

Arba kaip tas (tarp Korano aiškintojų nėra vieningos nuomonės, kas buvo šis žmogus), kuris praėjo pro visiškai iki pamatų sugriautą miestelį, kai jis pasakė: „Kaip (Argi tai gali būti, kad) Allahas po tokios mirties viską prikels?“ Ir Allahas numarino jį šimtui metų ir prikėlęs jį, tarė: „Kiek laiko tu užtrukai?“ Jis pasakė: „Galbūt dieną ar dalį dienos.“ Allahas tarė: „Ne, tu užtrukai šimtą metų, bet pažiūrėk į savo maistą ir gėrimą, jie nerodo jokio susenėjimo ženklų (jie nesugedo) ir pažvelk į savo asilą! Šitaip Mes darome Apreiškimą iš tavęs žmonijai. Dabar pažvelk net į tuos kaulus, kaip Mes surinksime ir aprengsime juos kūnu!“ Kai jam visa tai buvo aiškiai parodyta, jis sakė: „Dabar aš žinau – Allahas Visagalis!“

﴾ 260 ﴿

وَإِذْ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ رَبِّ أَرِنِى كَيْفَ تُحْىِ ٱلْمَوْتَىٰ ۖ قَالَ أَوَلَمْ تُؤْمِن ۖ قَالَ بَلَىٰ وَلَـٰكِن لِّيَطْمَئِنَّ قَلْبِى ۖ قَالَ فَخُذْ أَرْبَعَةًۭ مِّنَ ٱلطَّيْرِ فَصُرْهُنَّ إِلَيْكَ ثُمَّ ٱجْعَلْ عَلَىٰ كُلِّ جَبَلٍۢ مِّنْهُنَّ جُزْءًۭا ثُمَّ ٱدْعُهُنَّ يَأْتِينَكَ سَعْيًۭا ۚ وَٱعْلَمْ أَنَّ ٱللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٌۭ ٢٦٠

Ir kai Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) sakė: „Mano Viešpatie! Parodyk man, kaip Tu prikeli mirusius.“ Jis (Allahas) tarė: „Tu vis dar netiki?“ Jis (Ibrahimas) sakė: „Tikiu, bet tik noriu, kad mano širdis būtų rami (kad mano įsitikinimas taptų dar stipresnis)“. Jis (Allahas) tarė: „Paimk keturis (skirtingus) paukščius, labai gerai atsimink juos (po to paskersk ir supjaustyk juos į gabalus) ir tada išdėstyk jų dalis ant atskirų kalvų, ir tada pašauk juos (paukščius), ir stebėk! Jie visu greičiu atskris pas tave! Tada žinok (Ibrahimai (Abraomai) (taika jam)), kad Allahas Visagalis, Išmintingiausiasis.“

﴾ 261 ﴿

مَّثَلُ ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ أَمْوَٰلَهُمْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ كَمَثَلِ حَبَّةٍ أَنۢبَتَتْ سَبْعَ سَنَابِلَ فِى كُلِّ سُنۢبُلَةٍۢ مِّا۟ئَةُ حَبَّةٍۢ ۗ وَٱللَّهُ يُضَـٰعِفُ لِمَن يَشَآءُ ۗ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٌ ٢٦١

Kurie atiduoda savo turtą Allaho kelyje, yra panašūs į javų grūdą, iš kurio išauga septynios varpos ir duoda šimtą grūdų. Allahas visokeriopai praturtina tą, kurį Jis nori (atitinkamai su jo tikėjimu ir ketinimo tyrumu). Allahas viską Aprėpiantis, viską Žinantis.

﴾ 262 ﴿

ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ أَمْوَٰلَهُمْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ ثُمَّ لَا يُتْبِعُونَ مَآ أَنفَقُوا۟ مَنًّۭا وَلَآ أَذًۭى ۙ لَّهُمْ أَجْرُهُمْ عِندَ رَبِّهِمْ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ٢٦٢

Tie, kurie išleidžia savo turtą (siekdami užsitarnauti Allaho Malonę) Allaho kelyje, o po to, ką išleido, nesekioja priekaištai (už tai, kam buvo išleistas turtas) ir nuoskaudos (žodžiai ir veiksmai), jiems bus apdovanojimas iš jų Viešpačio, ir nebus jiems baimės (už tai, kas jų laukia Amžinajame gyvenime), ir nebus jiems liūdesio (už tai, kas jau praėjo).

﴾ 263 ﴿

قَوْلٌۭ مَّعْرُوفٌۭ وَمَغْفِرَةٌ خَيْرٌۭ مِّن صَدَقَةٍۢ يَتْبَعُهَآ أَذًۭى ۗ وَٱللَّهُ غَنِىٌّ حَلِيمٌۭ ٢٦٣

Nuoširdūs žodžiai (prašančiam) ir atleidimas (įkyriai prašančio) yra geriau už dosnumą, už kurio slepiasi pasipiktinimas ir širdgėla. Allahas yra Turtingiausiasis (Jam nereikia Savo vergų išmaldų), Jam nieko netrūksta, Jis Santūrus (neskuba bausti).

﴾ 264 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تُبْطِلُوا۟ صَدَقَـٰتِكُم بِٱلْمَنِّ وَٱلْأَذَىٰ كَٱلَّذِى يُنفِقُ مَالَهُۥ رِئَآءَ ٱلنَّاسِ وَلَا يُؤْمِنُ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ ۖ فَمَثَلُهُۥ كَمَثَلِ صَفْوَانٍ عَلَيْهِ تُرَابٌۭ فَأَصَابَهُۥ وَابِلٌۭ فَتَرَكَهُۥ صَلْدًۭا ۖ لَّا يَقْدِرُونَ عَلَىٰ شَىْءٍۢ مِّمَّا كَسَبُوا۟ ۗ وَٱللَّهُ لَا يَهْدِى ٱلْقَوْمَ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٢٦٤

O jūs, kurie įtikėjote! Nepaverskite savo išmaldų beverčiais priekaištais ir įžeidimais, lyg tas, kuris išleidžia savo turtą prie žmonių akių (kad jį pagirtų) ir netiki Allahu ir Paskutiniąja Diena. Jis panašus į kietą uolą, ant kurios truputis žemės, kurią nuplauna smarki liūtis ir palieka ją pliką. Jie nevaldo nieko, ką įgijo (tokiu būdu prapuls darbai tų, kurie išleido savo lėšas dėl akių ir už tai jiems nebus jokio apdovanojimo). Ir Allahas neveda neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) (palieka be Savo Pagalbos)

﴾ 265 ﴿

وَمَثَلُ ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ أَمْوَٰلَهُمُ ٱبْتِغَآءَ مَرْضَاتِ ٱللَّهِ وَتَثْبِيتًۭا مِّنْ أَنفُسِهِمْ كَمَثَلِ جَنَّةٍۭ بِرَبْوَةٍ أَصَابَهَا وَابِلٌۭ فَـَٔاتَتْ أُكُلَهَا ضِعْفَيْنِ فَإِن لَّمْ يُصِبْهَا وَابِلٌۭ فَطَلٌّۭ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌ ٢٦٥

Tie, kurie siekdami užsitarnauti Allaho Malonę ir savo sielos stiprinimą (turėdami tvirtą įsitikinimą Allaho pažadų teisingumo), išleidžia savo turtą Allaho kelyje, tokie yra kaip sodas ant kalvos, užėjus smarkiai liūčiai, jo derlius išauga dvigubai, jei nėra smarkaus lietaus, jį patenkina lengva dulksna (tokiu būdu Allahas priima ir dvigubina tiek mažas, tiek dideles išlaidas tų, kurie išleidžia savo turtą tik dėl Allaho Malonės). Allahas mato viską, ką jūs darote!

﴾ 266 ﴿

أَيَوَدُّ أَحَدُكُمْ أَن تَكُونَ لَهُۥ جَنَّةٌۭ مِّن نَّخِيلٍۢ وَأَعْنَابٍۢ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ لَهُۥ فِيهَا مِن كُلِّ ٱلثَّمَرَٰتِ وَأَصَابَهُ ٱلْكِبَرُ وَلَهُۥ ذُرِّيَّةٌۭ ضُعَفَآءُ فَأَصَابَهَآ إِعْصَارٌۭ فِيهِ نَارٌۭ فَٱحْتَرَقَتْ ۗ كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ لَكُمُ ٱلْـَٔايَـٰتِ لَعَلَّكُمْ تَتَفَكَّرُونَ ٢٦٦

Ar kuris iš jūsų norėtų turėti sodą su datulių palmėmis ir vynuogėmis, su upėmis, tekančiomis po juo, ir visų rūšių vaisiais jame, bet, užklupus senatvei (kai jau būtų bejėgis sodinti medžius), ir vaikai būtų nepajėgūs, nepakankamai stiprūs, silpni? Ir pagautas vėjo ir ugnies sūkurio sodas būtų sudegintas? (Tai pavyzdys, kokia Teismo Dieną bus padėtis tų, kurie išleidžia savo turtus ne dėl Allaho. Teismo Dieną jie liks be gerų darbų) Taip Allahas išaiškina jums Savo Apreiškimus, kad susimąstytumėte (kas jums duoda naudą ir kad jūs išlaidautumėte tik dėl Allaho).

﴾ 267 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ أَنفِقُوا۟ مِن طَيِّبَـٰتِ مَا كَسَبْتُمْ وَمِمَّآ أَخْرَجْنَا لَكُم مِّنَ ٱلْأَرْضِ ۖ وَلَا تَيَمَّمُوا۟ ٱلْخَبِيثَ مِنْهُ تُنفِقُونَ وَلَسْتُم بِـَٔاخِذِيهِ إِلَّآ أَن تُغْمِضُوا۟ فِيهِ ۚ وَٱعْلَمُوٓا۟ أَنَّ ٱللَّهَ غَنِىٌّ حَمِيدٌ ٢٦٧

O jūs, kurie įtikėjote! (Siekdami užsitarnauti Allaho Malonę) Išleiskite iš savo gero, leistinu būdu įgyto (turto), ir iš to, ką Mes išauginome iš žemės jums (vaisius ir naudingas iškasenas). Ir nesiekite iš blogio, ką jūs patys net užmerktomis akimis (labai nenoriai) neimtumėte (dėl blogos kokybės), atiduoti (vargšams) (Ir kaip gi jūs trokštate vardan Allaho atiduoti tai, ko net nepanorėjote sau?). Ir žinokite, kad Allahui nereikalinga jūsų duoklė ir Jis Vertas visos šlovės.

﴾ 268 ﴿

ٱلشَّيْطَـٰنُ يَعِدُكُمُ ٱلْفَقْرَ وَيَأْمُرُكُم بِٱلْفَحْشَآءِ ۖ وَٱللَّهُ يَعِدُكُم مَّغْفِرَةًۭ مِّنْهُ وَفَضْلًۭا ۗ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٌۭ ٢٦٨

Šaitanas (šėtonas) grasina jums skurdu (gąsdina jus skurdu, kai jūs duodate išmaldą) ir skatina jus daryti nedorus veiksmus (nuodėmes), o Allahas pažada jums (už jūsų išmaldas) Savo Atleidimą ir Malonę (jūsų turto padidėjimą). Allaho Malonė visa apimanti. Jis viską Žinantis.

﴾ 269 ﴿

يُؤْتِى ٱلْحِكْمَةَ مَن يَشَآءُ ۚ وَمَن يُؤْتَ ٱلْحِكْمَةَ فَقَدْ أُوتِىَ خَيْرًۭا كَثِيرًۭا ۗ وَمَا يَذَّكَّرُ إِلَّآ أُو۟لُوا۟ ٱلْأَلْبَـٰبِ ٢٦٩

Jis dovanoja išmintį tam, kam Jis nori (iš Savo vergų), ir tas, kuriam išmintis yra dovanota, iš tiesų, yra apdovanotas gausiu gėriu. Tačiau supranta išmintį tik tie žmonės, kurie turi suvokiantį (sveiką) protą.

﴾ 270 ﴿

وَمَآ أَنفَقْتُم مِّن نَّفَقَةٍ أَوْ نَذَرْتُم مِّن نَّذْرٍۢ فَإِنَّ ٱللَّهَ يَعْلَمُهُۥ ۗ وَمَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنْ أَنصَارٍ ٢٧٠

Ir visa, ką jūs išleidžiate (kaip labdarą) iš savo turto (daug ar mažai) (dėl Allaho Malonės), ir kad ir kokius pažadus jūs duodate (įpareigodami save kažką atlikti), – būkite tikri, Allahas žino apie tai viską (ir atlygins pagal jūsų ketinimus). Bet kankintojams jokiu būdu nebus suteikta pagalba (tiems, kurie laiko pas save tai, į ką pagal Allaho nuostatus turi teisę ir kiti, nebus jiems pagalbininkų, kurie apsaugotų juos nuo Allaho bausmės).

﴾ 271 ﴿

إِن تُبْدُوا۟ ٱلصَّدَقَـٰتِ فَنِعِمَّا هِىَ ۖ وَإِن تُخْفُوهَا وَتُؤْتُوهَا ٱلْفُقَرَآءَ فَهُوَ خَيْرٌۭ لَّكُمْ ۚ وَيُكَفِّرُ عَنكُم مِّن سَيِّـَٔاتِكُمْ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ خَبِيرٌۭ ٢٧١

Jeigu jūs viešai duodate išmaldą, tai bus gerai. Bet jei tai padarysite slapta ir tai pasieks vargšus, bus geriausia jums (nes tai tolina nuo perdėto demonstravimo). Už tai Allahas paslėps kai kurias jūsų nuodėmes (už pašalpas, padarytas vardan Allaho, Jis nutrins dalį nuodėmių). Allahas turi žinias apie viską, ką jūs darote. 

﴾ 272 ﴿

لَّيْسَ عَلَيْكَ هُدَىٰهُمْ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ يَهْدِى مَن يَشَآءُ ۗ وَمَا تُنفِقُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ فَلِأَنفُسِكُمْ ۚ وَمَا تُنفِقُونَ إِلَّا ٱبْتِغَآءَ وَجْهِ ٱللَّهِ ۚ وَمَا تُنفِقُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ يُوَفَّ إِلَيْكُمْ وَأَنتُمْ لَا تُظْلَمُونَ ٢٧٢

Nukreipti juos (netikinčiuosius) teisingu Keliu (į tikėjimą), tai ne tavo (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) kompetencija (atsakomybė), nes tik Allahas nukreipia į teisingą Kelią tą, kurį Jis nori. Ir kokį gėrį jūs darote, tai tik dėl jūsų pačių sielų, ir leidžiate (turtą, kuris atneš jums naudą) vien siekdami Allaho Malonės (dėl Allaho Apdovanojimo), ir kokį gėrį jūs darote (leisdami savo turtą), jums bus pilnai atlyginta ir jums nebus padarytas kankinimas (Jis nieko iš to neatims).

﴾ 273 ﴿

لِلْفُقَرَآءِ ٱلَّذِينَ أُحْصِرُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ لَا يَسْتَطِيعُونَ ضَرْبًۭا فِى ٱلْأَرْضِ يَحْسَبُهُمُ ٱلْجَاهِلُ أَغْنِيَآءَ مِنَ ٱلتَّعَفُّفِ تَعْرِفُهُم بِسِيمَـٰهُمْ لَا يَسْـَٔلُونَ ٱلنَّاسَ إِلْحَافًۭا ۗ وَمَا تُنفِقُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ فَإِنَّ ٱللَّهَ بِهِۦ عَلِيمٌ ٢٧٣

Šalpą duokite vargšams, kurie eina Allaho keliu, kurie yra suvaržyti nuo galimybės keliauti po žemę (negali palikti savo namų), dėl jų kuklumo nežinantys (jų padėties) mano, kad jie turtuoliai (jie neparodo savo vargo ir susilaiko nuo prašymų). Bet tu atpažinsi juos pagal jų veidus (jeigu įdėmiai ištyrinėsi jų padėtį). Jie (nieko) neprašo žmonių įžūliai ir be ribų (jeigu jie yra priversti kažko paprašyti, jie atkakliai neprašo). Ir ką gero jūs duosite (vardan Allaho iš savo turto), būkite tikri, Allahas viską žino (ir gausiai apdovanos už tai).

﴾ 274 ﴿

ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ أَمْوَٰلَهُم بِٱلَّيْلِ وَٱلنَّهَارِ سِرًّۭا وَعَلَانِيَةًۭ فَلَهُمْ أَجْرُهُمْ عِندَ رَبِّهِمْ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ٢٧٤

Tie, kurie naktį ir dieną, slaptai ar atvirai išleidžia savo turtą, jiems bus jų atlygis ir apdovanojimas pas jų Viešpatį. Nebus niekada jiems baimės (už tai, kas gali jų laukti Amžinajame gyvenime) ir liūdesio (už tai, kas šiame gyvenime juos apėjo).

﴾ 275 ﴿

ٱلَّذِينَ يَأْكُلُونَ ٱلرِّبَوٰا۟ لَا يَقُومُونَ إِلَّا كَمَا يَقُومُ ٱلَّذِى يَتَخَبَّطُهُ ٱلشَّيْطَـٰنُ مِنَ ٱلْمَسِّ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ قَالُوٓا۟ إِنَّمَا ٱلْبَيْعُ مِثْلُ ٱلرِّبَوٰا۟ ۗ وَأَحَلَّ ٱللَّهُ ٱلْبَيْعَ وَحَرَّمَ ٱلرِّبَوٰا۟ ۚ فَمَن جَآءَهُۥ مَوْعِظَةٌۭ مِّن رَّبِّهِۦ فَٱنتَهَىٰ فَلَهُۥ مَا سَلَفَ وَأَمْرُهُۥٓ إِلَى ٱللَّهِ ۖ وَمَنْ عَادَ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٢٧٥

Tie, kurie ėda iš „riba“ (neteisėto praturtėjimo), prisikels (iš savo kapų) tokiais pat kaip tie, kurie patyrė pavergimą nuo šaitano (šėtono) prisilietimo, tai jiems už tai, kad jie sakė: „Verslas ir „riba“ (neteisėtas praturtėjimas) yra tas pats.“ Bet Allahas leido pelnytis iš verslo ir uždraudė pelnytis iš „riba“ (neteisėto praturtėjimo). Tam, kam ateis Viešpaties nurodymas (po to, kai jis įvykdė palūkanų sandorį) ir po to liausis (lupikavimu atgailaudamas), sprendimas dėl jo praeities verslo priklauso tik Allahui. O tie, kurie sugrįš prie palūkanų, jie bus Ugnyje visada (Pragare amžinai).

﴾ 276 ﴿

يَمْحَقُ ٱللَّهُ ٱلرِّبَوٰا۟ وَيُرْبِى ٱلصَّدَقَـٰتِ ۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ كُلَّ كَفَّارٍ أَثِيمٍ ٢٧٦

Allahas sunaikina „riba“ (neteisėtą praturtėjimą) (nebus gėrio iš pajamų, gautų iš lupikavimo), bet palaimina (daug kartų padidina apdovanojimą ir daro turtą palaimintu) šalpą. Allahas nemyli užsispyrusių neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) ir darančių nuodėmes. 

﴾ 277 ﴿

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَعَمِلُوا۟ ٱلصَّـٰلِحَـٰتِ وَأَقَامُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُا۟ ٱلزَّكَوٰةَ لَهُمْ أَجْرُهُمْ عِندَ رَبِّهِمْ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ٢٧٧

Iš tiesų, tie, kurie įtikėjo, darė teisingus darbus, ir atlikinėjo „saliat“ (privalomą paros maldą) ir davė „zakiat“ (privalomą mokestį), gaus savo atlygį pas savąjį Viešpatį. Nebus jiems baimės ir liūdesio (už tai, kas buvo praeityje).

﴾ 278 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَذَرُوا۟ مَا بَقِىَ مِنَ ٱلرِّبَوٰٓا۟ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٢٧٨

O jūs, kurie įtikėjote! Bijokite Allaho (bausmės) ir nedelsiant nustokite siekti „riba“ (neteisėto praturtėjimo), jei tikrai esate tikintieji.

﴾ 279 ﴿

فَإِن لَّمْ تَفْعَلُوا۟ فَأْذَنُوا۟ بِحَرْبٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ ۖ وَإِن تُبْتُمْ فَلَكُمْ رُءُوسُ أَمْوَٰلِكُمْ لَا تَظْلِمُونَ وَلَا تُظْلَمُونَ ٢٧٩

O jeigu to nedarysite (jeigu nepaliksite lupikavimo), tuomet žinokite, kad Allahas ir Jo pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) paskelbė jums karą. Jei atgailausite (palūkaninkavę), tuomet jums (priklauso) jūsų pradinė suma (kapitalas). Jūs nedarysite kankinimų (nes nedarysite lupikavimo) ir su jumis nebus padaromi kankinimai (nebus sumažintas jūsų turto pamatas).

﴾ 280 ﴿

وَإِن كَانَ ذُو عُسْرَةٍۢ فَنَظِرَةٌ إِلَىٰ مَيْسَرَةٍۢ ۚ وَأَن تَصَدَّقُوا۟ خَيْرٌۭ لَّكُمْ ۖ إِن كُنتُمْ تَعْلَمُونَ ٢٨٠

O jei skolininkui sunkus laikotarpis (ir jis negali sumokėti skolos), tada suteikite jam laiko iki tol, kol jam bus lengviau grąžinti skolą (kai Allahas palengvins skolininkui, kad jis būtų pajėgus grąžinti skolą). Tačiau jei jūs dovanosite tai kaip šalpą (palikę visą ar dalį skolos) tiems, kurie yra jums skolingi, tai būtų geriausia jums (šiame pasaulyje ir Amžinajame gyvenime), jei tik jūs žinotumėte!

﴾ 281 ﴿

وَٱتَّقُوا۟ يَوْمًۭا تُرْجَعُونَ فِيهِ إِلَى ٱللَّهِ ۖ ثُمَّ تُوَفَّىٰ كُلُّ نَفْسٍۢ مَّا كَسَبَتْ وَهُمْ لَا يُظْلَمُونَ ٢٨١

Ir bijokite (bausmės) Dienos, kai būsite grąžinti pas Allahą (ir stosite prieš Jį atsiskaityti). Tada kiekvienai sielai bus (pilnai) atlyginta už tai, ką ji įgijo (už gerus ir blogus darbus), ir nė vienai nebus padaryti kankinimai (niekas nepatirs neteisybių).

﴾ 282 ﴿

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ إِذَا تَدَايَنتُم بِدَيْنٍ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّۭى فَٱكْتُبُوهُ ۚ وَلْيَكْتُب بَّيْنَكُمْ كَاتِبٌۢ بِٱلْعَدْلِ ۚ وَلَا يَأْبَ كَاتِبٌ أَن يَكْتُبَ كَمَا عَلَّمَهُ ٱللَّهُ ۚ فَلْيَكْتُبْ وَلْيُمْلِلِ ٱلَّذِى عَلَيْهِ ٱلْحَقُّ وَلْيَتَّقِ ٱللَّهَ رَبَّهُۥ وَلَا يَبْخَسْ مِنْهُ شَيْـًۭٔا ۚ فَإِن كَانَ ٱلَّذِى عَلَيْهِ ٱلْحَقُّ سَفِيهًا أَوْ ضَعِيفًا أَوْ لَا يَسْتَطِيعُ أَن يُمِلَّ هُوَ فَلْيُمْلِلْ وَلِيُّهُۥ بِٱلْعَدْلِ ۚ وَٱسْتَشْهِدُوا۟ شَهِيدَيْنِ مِن رِّجَالِكُمْ ۖ فَإِن لَّمْ يَكُونَا رَجُلَيْنِ فَرَجُلٌۭ وَٱمْرَأَتَانِ مِمَّن تَرْضَوْنَ مِنَ ٱلشُّهَدَآءِ أَن تَضِلَّ إِحْدَىٰهُمَا فَتُذَكِّرَ إِحْدَىٰهُمَا ٱلْأُخْرَىٰ ۚ وَلَا يَأْبَ ٱلشُّهَدَآءُ إِذَا مَا دُعُوا۟ ۚ وَلَا تَسْـَٔمُوٓا۟ أَن تَكْتُبُوهُ صَغِيرًا أَوْ كَبِيرًا إِلَىٰٓ أَجَلِهِۦ ۚ ذَٰلِكُمْ أَقْسَطُ عِندَ ٱللَّهِ وَأَقْوَمُ لِلشَّهَـٰدَةِ وَأَدْنَىٰٓ أَلَّا تَرْتَابُوٓا۟ ۖ إِلَّآ أَن تَكُونَ تِجَـٰرَةً حَاضِرَةًۭ تُدِيرُونَهَا بَيْنَكُمْ فَلَيْسَ عَلَيْكُمْ جُنَاحٌ أَلَّا تَكْتُبُوهَا ۗ وَأَشْهِدُوٓا۟ إِذَا تَبَايَعْتُمْ ۚ وَلَا يُضَآرَّ كَاتِبٌۭ وَلَا شَهِيدٌۭ ۚ وَإِن تَفْعَلُوا۟ فَإِنَّهُۥ فُسُوقٌۢ بِكُمْ ۗ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ ۖ وَيُعَلِّمُكُمُ ٱللَّهُ ۗ وَٱللَّهُ بِكُلِّ شَىْءٍ عَلِيمٌۭ ٢٨٢

O jūs, kurie įtikėjote! Kai sudarinėjote sandorius tarpusavyje dėl įsiskolinimo konkrečiam laikui, surašykite juos (sudarykite raštišką sutartį). Ir tegul užrašo tas, kuris moka rašyti (raštingas ir išmanantis) ir patikimas tarp jūsų. Raštingasis tegul neatsisako (kai jo to paprašė) surašyti taip, kaip jį mokė Allahas. Tegul sudiktuoja tas, prieš kurį atsiranda teisė (įsipareigojantis, skolininkas). Ir kai rašys kiekvienas, tegul rašo nesumažindami (nepažeidžiant vienas kito) teisės, ir tegul bijosi Allaho (bausmės), savo Viešpaties. Jeigu skolininkas yra silpno proto arba yra mažametis (nepilnametis) arba nesugeba pats padiktuoti (neveiksnus asmuo arba kurčnebylys), tada tegul jo globėjas diktuoja teisingai (nei pridėdamas, nei atimdamas). Ir pasiimkite (šio sandorio) du liudininkus iš savo vyrų tarpo (tikinčiųjų). O jeigu tarp savo tarpo nėra dviejų vyrų, tuomet iš savo tarpo išrinkite patikimus vieną vyrą ir dvi moteris, kuriuos jūs sutinkate imti kaip liudininkus, ir jei viena užmirš, kita tegul primena. Ir tegul liudininkai neatsisako tuo metu, kai juos kviečia (tam, kad būtų liudininkais ir duoti parodymus); o liudininkai, nepaisant to, ar (skola arba terminas) didelis, ar mažas (nepriklausomai nuo sumos dydžio), nesiliaudami rašykite iki (sudarykite sutartį, kol nebus sumokėta skola) pabaigos. Tai yra teisingiausia Allahui ir tinkamiausia (proceso atžvilgiu) liudijimui (įrodinėjimui) ir tai teisingiau tam, kad išvengtumėte nesusitarimų tarpusavyje (kad pašalintų abejones dėl skolos grąžinimo, jos dydžio ir termino). Nebent tai yra neatidėliotinas verslas, kurį jūs vykdote tarp savęs, – tada tai nėra nusižengimas, jei to neužrašote. Kai jūs užsiimate pirkimu–pardavimu, taip pat paimkite liudininkus (taip bus geriau, kad nekiltų ginčų ir nesantaikų). Ir tegul nebūna nuskriausti nei liudininkai, nei rašytojas. Jeigu jie (liudininkai ar rašytojas) patirs nuostolius dėl jūsų, tai bus dėl jūsų nepaklusnumo (Allahui). Taigi bijokite (bausmės) Allaho (darykite tai, ką Jis liepė, ir nustokite daryti tai, ką Jis uždraudė). Allahas detaliai moko jus ir Allahas viską žino.

﴾ 283 ﴿

وَإِن كُنتُمْ عَلَىٰ سَفَرٍۢ وَلَمْ تَجِدُوا۟ كَاتِبًۭا فَرِهَـٰنٌۭ مَّقْبُوضَةٌۭ ۖ فَإِنْ أَمِنَ بَعْضُكُم بَعْضًۭا فَلْيُؤَدِّ ٱلَّذِى ٱؤْتُمِنَ أَمَـٰنَتَهُۥ وَلْيَتَّقِ ٱللَّهَ رَبَّهُۥ ۗ وَلَا تَكْتُمُوا۟ ٱلشَّهَـٰدَةَ ۚ وَمَن يَكْتُمْهَا فَإِنَّهُۥٓ ءَاثِمٌۭ قَلْبُهُۥ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ عَلِيمٌۭ ٢٨٣

O jei jūs esate kelionėje ir negalite rasti raštininko (kad užrašytų skolą), tada lai užstatas (garantija, kuri gaunama iš skolininko) laikomas vietoj dokumento. O jeigu vienas iš jūsų pasitiki kitu (nebus nuodėmės, jeigu skola nebus užrašyta arba nebus užstato), tada tegul tam, kam yra patikėta, grąžina užstatą, ir lai jis bijosi Allaho (bausmės), savo Viešpaties. Taip pat neneikite savo liudijimo (jeigu skolininkas nepripažįsta skolos), nes kas neigia (liudijimą), neabejotinai jo širdis nuodėminga ir Allahas viską Žinantis, ką jūs darote.

﴾ 284 ﴿

لِّلَّهِ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَمَا فِى ٱلْأَرْضِ ۗ وَإِن تُبْدُوا۟ مَا فِىٓ أَنفُسِكُمْ أَوْ تُخْفُوهُ يُحَاسِبْكُم بِهِ ٱللَّهُ ۖ فَيَغْفِرُ لِمَن يَشَآءُ وَيُعَذِّبُ مَن يَشَآءُ ۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌ ٢٨٤

Viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje, tai yra Allaho. Ar jūs atskleisite, kas yra jumyse (padarysite poelgį), arba nuslėpsite tai (paliksite tai savo sielose), Allahas pašauks jus už tai atsiskaityti. Jis atleidžia tam, kuriam Jis nori, ir baudžia tą, kurį Jis nori, Allahas Visagalis.

﴾ 285 ﴿

ءَامَنَ ٱلرَّسُولُ بِمَآ أُنزِلَ إِلَيْهِ مِن رَّبِّهِۦ وَٱلْمُؤْمِنُونَ ۚ كُلٌّ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَمَلَـٰٓئِكَتِهِۦ وَكُتُبِهِۦ وَرُسُلِهِۦ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍۢ مِّن رُّسُلِهِۦ ۚ وَقَالُوا۟ سَمِعْنَا وَأَطَعْنَا ۖ غُفْرَانَكَ رَبَّنَا وَإِلَيْكَ ٱلْمَصِيرُ ٢٨٥

Pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tiki tuo, kas buvo apreikšta jam iš Viešpaties. Kiekvienas tikintis taip pat tiki Allahu, Jo angelais (visais), Jo Knygomis (visomis) ir pasiuntiniais (visais). Jie pasakė: „Mes nedarome jokio skirtumo tarp vieno ar kito Jo pranašų (tikime visais ir laikome juos tikrais), mes išgirdome (tai, ką Tu mums paliepei ir uždraudei) ir mes paklūstame (viskam), o mūsų Viešpatie maldaujame Tavo Atleidimo (mūsų nuodėmių), sugrįžimas (Teismo Dieną), be abejonės, tik pas Tave.“

﴾ 286 ﴿

لَا يُكَلِّفُ ٱللَّهُ نَفْسًا إِلَّا وُسْعَهَا ۚ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَعَلَيْهَا مَا ٱكْتَسَبَتْ ۗ رَبَّنَا لَا تُؤَاخِذْنَآ إِن نَّسِينَآ أَوْ أَخْطَأْنَا ۚ رَبَّنَا وَلَا تَحْمِلْ عَلَيْنَآ إِصْرًۭا كَمَا حَمَلْتَهُۥ عَلَى ٱلَّذِينَ مِن قَبْلِنَا ۚ رَبَّنَا وَلَا تُحَمِّلْنَا مَا لَا طَاقَةَ لَنَا بِهِۦ ۖ وَٱعْفُ عَنَّا وَٱغْفِرْ لَنَا وَٱرْحَمْنَآ ۚ أَنتَ مَوْلَىٰنَا فَٱنصُرْنَا عَلَى ٱلْقَوْمِ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٢٨٦

Nė vienai sielai Allahas nepaskirs sunkesnės naštos nei yra (Allaho suteiktos jai) galios. Kiekvienos (sielos) įgytas gero nuopelnas tik jai pačiai, kiekvienos įgytas blogio nuostolis tik jai pačiai. „Mūsų Viešpatie, nebausk mūsų, jei mes užsimirštame (atlikti tai, ką Tu padarei mums privalomu) ir suklystame (padarėme tai, ką Tu uždraudei)! Mūsų Viešpatie, nepaskirk ant mūsų naštos, kokią Tu uždėjai ant gyvenusiųjų prieš mus (judėjams, krikščionims ir kt.)! Mūsų Viešpatie, nepaskirk mums naštos sunkesnės nei turime mes jėgų pakelti! Atleisk mums (už mūsų aplaidumą privalomame) ir atleisk mums (tas nuodėmes, kurias padarėme), dovanok mums (padėk mums atlikti tai, kas yra privaloma, ir palikti tai, kas yra uždrausta) ir pasigailėk mūsų. Tu esi mūsų Globėjas (Kuris valdo / reguliuoja mūsų reikalus) ir suteik mums pergalę prieš neigiančiuosius (Absoliutinę Tiesą).“

Scroll to Top