مَن كَانَ يُرِيدُ ٱلْعِزَّةَ فَلِلَّهِ ٱلْعِزَّةُ جَمِيعًا ۚ إِلَيْهِ يَصْعَدُ ٱلْكَلِمُ ٱلطَّيِّبُ وَٱلْعَمَلُ ٱلصَّـٰلِحُ يَرْفَعُهُۥ ۚ وَٱلَّذِينَ يَمْكُرُونَ ٱلسَّيِّـَٔاتِ لَهُمْ عَذَابٌۭ شَدِيدٌۭ ۖ وَمَكْرُ أُو۟لَـٰٓئِكَ هُوَ يَبُورُ ١٠

Kas nori garbės (ir šiame pasaulyje, ir Amžinajame), tada (tegul jis to prašo tik Allaho), nes visa garbė priklauso (tik) Allahui (ir ji įgyjama paklūstant Jam) (O kas siekia garbės iš kūrinių, Allahas jį pažemins.). Pas Jį kyla tyrūs žodžiai (monoteizmą liudijantys žodžiai, Allaho atminimas ir Jo Knygos skaitymas) ir teisingas poelgis (privalomų ir pageidautinų darbų atlikimas) pakelia (padidina) jį (tyrą žodį) (pas Allahą). O tie, kurie rezga piktus darbus (daro blogus darbus), už juos jiems bus griežta bausmė; ir jų gudrumas bus bergždžias.