وَلَا تَزِرُ وَازِرَةٌۭ وِزْرَ أُخْرَىٰ ۚ وَإِن تَدْعُ مُثْقَلَةٌ إِلَىٰ حِمْلِهَا لَا يُحْمَلْ مِنْهُ شَىْءٌۭ وَلَوْ كَانَ ذَا قُرْبَىٰٓ ۗ إِنَّمَا تُنذِرُ ٱلَّذِينَ يَخْشَوْنَ رَبَّهُم بِٱلْغَيْبِ وَأَقَامُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ ۚ وَمَن تَزَكَّىٰ فَإِنَّمَا يَتَزَكَّىٰ لِنَفْسِهِۦ ۚ وَإِلَى ٱللَّهِ ٱلْمَصِيرُ ١٨

Ir tas, kuris neša, neneš kito naštos (kito nuodėmė niekam nebus uždėta). Ir net jei (siela), kuri apkrauta (nuodėmėmis), šauktųsi (ką nors) nešti ją (savo nuodėmes), nė viena (nuodėmė) nebus pašalinta nuo jos (iš tos sielos), net jei (prašytojas) yra jo artimas giminaitis. Tu (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) įspėji tik tuos, kurie slapta bijo savo Viešpaties (bausmės) ir (laiku ir tinkamai) atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą). O kas apsivalo (nuo politeizmo ir nuodėmių), tas apsivalo tik dėl savęs, ir pas Allahą (galutinis) sugrįžimas.