قُلْ أَرَءَيْتُمْ شُرَكَآءَكُمُ ٱلَّذِينَ تَدْعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَرُونِى مَاذَا خَلَقُوا۟ مِنَ ٱلْأَرْضِ أَمْ لَهُمْ شِرْكٌۭ فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ أَمْ ءَاتَيْنَـٰهُمْ كِتَـٰبًۭا فَهُمْ عَلَىٰ بَيِّنَتٍۢ مِّنْهُ ۚ بَلْ إِن يَعِدُ ٱلظَّـٰلِمُونَ بَعْضُهُم بَعْضًا إِلَّا غُرُورًا ٤٠

Pasakyk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (politeistams): „Ar galvojote apie savo bendražygius (netikras dievybes), kurių šaukiatės (maldaudami), išskyrus Allahą? Parodykit man, kokią žemės dalį jie (netikros dievybės) sukūrė? O gal jie (jūsų dievybės) turi dalį (kūryboje) danguose?“ O gal Mes davėme jiems (politeistams) (kokią nors) Knygą (kurioje leidžiamas politeizmas) ir jie iš jos (Knygos) vadovaujasi, iš jos aiškių Apreiškimų (įrodymų) (apie politeizmo leistinumą)? Ne! (Tai ne taip!) Kankintojai (neigiantys Absoliutinę Tiesą) pažada vieni kitiems tik apgaulę.