وَأَقْسَمُوا۟ بِٱللَّهِ جَهْدَ أَيْمَـٰنِهِمْ لَئِن جَآءَهُمْ نَذِيرٌۭ لَّيَكُونُنَّ أَهْدَىٰ مِنْ إِحْدَى ٱلْأُمَمِ ۖ فَلَمَّا جَآءَهُمْ نَذِيرٌۭ مَّا زَادَهُمْ إِلَّا نُفُورًا ٤٢

Ir jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą kuraišitai) prisiekė Allahu, savo didžiausia priesaika, kad jei pas juos ateis perspėtojas (Allaho pasiuntinys), jie tikrai taps teisesni (sekdami Tiesa ir paklusdami Allahui) nei bet kuri kita (buvusi) bendruomenė. Tačiau po to, kai įspėtojas (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) atėjo pas juos, tai tik padidino jų pasipiktinimą (Tiesą).