إِذْ جَآءَتْهُمُ ٱلرُّسُلُ مِنۢ بَيْنِ أَيْدِيهِمْ وَمِنْ خَلْفِهِمْ أَلَّا تَعْبُدُوٓا۟ إِلَّا ٱللَّهَ ۖ قَالُوا۟ لَوْ شَآءَ رَبُّنَا لَأَنزَلَ مَلَـٰٓئِكَةًۭ فَإِنَّا بِمَآ أُرْسِلْتُم بِهِۦ كَـٰفِرُونَ ١٤

Kai pasiuntiniai atėjo pas juos („aditų“ ir „samudo“ žmones) iš priekio ir iš nugaros (iš visų pusių) (pasiuntiniai pasakė): „Nieko negarbinkite, išskyrus Allahą.“ Jie pasakė (savo pasiuntiniams): „Jei mūsų Viešpats būtų norėjęs (kad tik Jį pripažintume Dievu), tuomet Jis tikrai būtų atsiuntęs (pas mus) angelus (iš dangaus), ir tiesą sakant, mes neigiame tai, su kuo jūs (paprasti žmonės) buvote išsiųsti.“