إِلَيْهِ يُرَدُّ عِلْمُ ٱلسَّاعَةِ ۚ وَمَا تَخْرُجُ مِن ثَمَرَٰتٍۢ مِّنْ أَكْمَامِهَا وَمَا تَحْمِلُ مِنْ أُنثَىٰ وَلَا تَضَعُ إِلَّا بِعِلْمِهِۦ ۚ وَيَوْمَ يُنَادِيهِمْ أَيْنَ شُرَكَآءِى قَالُوٓا۟ ءَاذَنَّـٰكَ مَا مِنَّا مِن شَهِيدٍۢ ٤٧

Jam (vienam) grįžta žinios (žino tik Jis) apie Valandą (apie Teismo dienos atėjimą). Ir joks vaisius neišeina (neišauga) iš savo mezginių, jokia patelė (nepastoja), ir neatsives (pagimdys) kitaip, kaip tik Jo Žiniomis. Ir tą Dieną, kai Jis pašauks juos (politeistus) (su žodžiais): „Kur yra Mano bendrininkai (netikros dievybės, kurias jūs lyginote su Manimi)?“ – tie (politeistai) sakys: „Mes (dabar) pranešame (paskelbiame) Tau, (kad) tarp mūsų nėra nė vieno liudininko (kuris paliudytų, kad Tu turi bendrininkų)!“