وَإِذَآ أَنْعَمْنَا عَلَى ٱلْإِنسَـٰنِ أَعْرَضَ وَنَـَٔا بِجَانِبِهِۦ وَإِذَا مَسَّهُ ٱلشَّرُّ فَذُو دُعَآءٍ عَرِيضٍۢ ٥١

Ir kai Mes dovanojame žmogui aprūpinimą (sveikatą, gerovę,…), jis nusisuka ir tampa pasikėlęs (nuo Tiesos priėmimo). O kai jį paliečia blogis, jis tampa plačios maldos savininku (daug prašo Allaho, kad Jis išgelbėtų jį nuo jį ištikusios nelaimės) (Jis pamiršta savo Viešpatį gerovėje ir prisimena Jį tik nelaimėje.).