قَالُوا۟ رَبَّنَآ أَمَتَّنَا ٱثْنَتَيْنِ وَأَحْيَيْتَنَا ٱثْنَتَيْنِ فَٱعْتَرَفْنَا بِذُنُوبِنَا فَهَلْ إِلَىٰ خُرُوجٍۢ مِّن سَبِيلٍۢ ١١

Jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) sakys: „O mūsų Viešpatie! Tu padarei mus negyvais du kartus (kai buvome lašu įsčiose ir kai paėmei mūsų sielas, pasibaigus mūsų žemiško gyvenimo trukmei) ir du kartus atgaivinai (kai gimėme ir kai prisikėlėme). Mes pripažinome savo nuodėmes. Ir ar nėra išėjimo į kelią (iš Pragaro) (kad galėtume grįžti į žemiškąjį gyvenimą ir gyventi paklusdami Tau)?“